Alė Sima
Visi žino, kad pasenusių vaistų ir maisto papildų negalima mesti į šiukšlių konteinerį. Bet ar galima ten mesti naudotus tvarsčius, švirkštus ir kitas medicinines atliekas? Specialistai teigia, kad šios atliekos – tiksinti pavojaus bomba.
Galima užsikrėsti
Medicininės atliekos – sveikatos priežiūrai naudoti daiktai, kurie neretai gali būti užteršti žmonių organizmo išskyromis, todėl yra pavojingi kitų žmonių sveikatai.
Medicininių atliekų gali susidaryti ne tik ligoninėse, poliklinikose, odontologijos kabinetuose, veterinarijos įmonėse, bet ir namuose. Medicinos įstaigos privalo laikytis labai griežtų medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų, o buityje susidarančių tokių atliekų tvarkymas nereglamentuojamas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus specialistė Raminta Šiurkaitė teigė, kad nėra statistikos, kiek kasmet įvairių medicininių atliekų – tvarsliavos, adatų, įtvarų, švirkštų, medicininių pirštinių ir kitų daiktų – išmeta žmonės.
Dažniausiai buityje susidariusios medicininės atliekos nėra labai pavojingos, jei jas naudojo žmonės, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tačiau jei namie yra sergančių, pavyzdžiui, virusiniais hepatitais, ŽIV ir panašiomis ligomis, nuo jų naudotų tvarsčių, švirkštų ir kitų medicinos priemonių gali užsikrėsti kiti.
Didžiausią pavojų kelia aštrūs daiktai: adatos, peiliukai ir pan. „Žmonės gali susižeisti į buitinių atliekų konteinerius išmestomis adatomis. Labiausiai susižeisti rizikuoja atliekų tvarkytojai, tačiau pavojus kyla ir mažiems vaikams bei šeimos nariams. Kartais žmonės naudotas adatas meta į klozetus. Adatos lengvos, todėl plūduriuoja vandens paviršiuje, jas sunku ištraukti iš nuotekų valymo įrenginių“, – sakė R.Šiurkaitė.
Kelios taisyklės
Kad nesusižalotumėte ir neužsikrėstumėte pavojingomis ligomis ar neužkrėstumėte kitų, būtina tinkamai laikyti medicinines atliekas ir jas sunaikinti. Todėl turėtumėte žinoti kelias taisykles.
Jei susirgote ir pasikvietėte namo gydytoją ar slaugytoją, kuris jums leido vaistų, tvarstė žaizdas ar atliko kitokias procedūras ir tam naudojo švirkštus, tvarsčius ir kt., žinokite, kad medikai visas susidarius medicinines atliekas turi surinkti ir išsivežti. Gydymo įstaigoje jos bus nukenksmintos arba saugomos, kol bus atiduotos deginti.
O ką daryti su atliekomis, kurias „pagaminame“ patys? R.Šiurkaitė sakė, kad Lietuvoje nėra nustatytos tvarkos, kaip reikėtų tvarkyti buityje susidarančias medicinines atliekas, todėl tenka remtis užsienio šalių patirtimi.
Aštrūs daiktai. Panaudoję aštrius daiktus iškart sudėkite į saugias talpyklas. Adatos geriausia nenuimti nuo švirkštų, o ją užlenkti. Aštrius daiktus galite sudėti į baliklių arba ploviklių butelius užsukamu arba užspaudžiamu dangteliu, kavos ar arbatos metalinius indelius su dangčiu. Neturėtumėte jų dėti į stiklinius indus, plastikinius butelius, kartonines dėžes.
Ant talpyklų reikėtų užrašyti kas ten sudėta. Tokias talpyklas, kol jos prisipildys iki trijų ketvirtadalių, būtinai laikykite vaikams neprieinamose vietose, kad jie neatidarytų ir neįsidurtų. Kai talpykla bus apypilnė, ją įdėkite į plastikinį šiukšlių maišą ir meskite į buitinių atliekų konteinerį.
Vaistai. Vaistais, netgi patekusiais į šiukšlynus, gali apsinuodyti žmonės. Jų negalima mesti ir į klozetą, nebent vaisto etiketėje būtų nurodyta padaryti būtent taip. O į kanalizacijos sistemą patekę antibiotikai ir citostatikai gali nužudyti naudingus mikrobus valymo įrenginiuose.
Pagal įstatymus pasenusius vaistus, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, būtina nunešti į vaistines. Vaistininkai juos privalo priimti, tačiau tik tie, kurie turi licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba, o psichotropinius vaistinius preparatus – licenciją užsiimti psichotropiniu vaistų ir vaistinių medžiagų mažmenine prekyba. Tad pirmiausia pasiteiraukite, ar vaistininkai turi tokią licenciją. Kitus netinkamus vartoti vaistus iš gyventojų turi priimti visos vaistinės.
Jei vaistų atiduoti vaistininkams nepavyko, juos galima išmesti į šiukšlių dėžę, tačiau ne bet kaip. Tabletes reikia išimti iš gamintojo pakuotės ir sudėti į vienkartinį indą su dangteliu, pavyzdžiui, tuščią margarino dėžutę ar jogurto indelį.
Jei vaistai skysti, reikėtų juos sumaišyti su kita medžiaga, pavyzdžiui, miltais, druska, kačių kraiku ar kavos tirščiais. Tabletes irgi galima ištirpinti vandenyje ir pridėti kitų medžiagų. O tada jau supilti į vienkartinį indelį. Tokią pakuotę galima išmesti į šiukšlių maišą.
Jei vaistai yra buteliuke, pirmiausia nuimkite etiketę, į jį įpilkite vandens, kad ištirptų vaistai ir pridėkite kačių kraiko ar miltų, druskos, kavos tirščių. Tada indelį uždarykite ir dėkite į tuščią margarino dėžutę, jogurto indelį ar kitą panašią talpyklą ir meskite į šiukšlių maišą.
Tvarsliava, pirštinės. Medicinines pirštines, krauju permirkusius tvarsčius sudėkite į plastikinį maišą, stipriai užriškite ir tik tada meskite į šiukšlių maišą, kuris bus metamas į buitinių atliekų konteinerį.
Gyvsidabris iš sudužusio termometro: Europos Parlamentas nuo 2009-ųjų ES uždraudė visuomenei pardavinėti gyvsidabrio termometrus ir kitas gyvsidabrio turinčias matavimo priemones, mat iš jų išsiliejęs gyvsidabris kambario temperatūroje garuoja, o šie garai yra nuodingi. Negalima senų, sudaužytų ar įskilusių termometrų mesti ir į buitinių atliekų konteinerius, nes patekę į sąvartynus jie gali užteršti dirvožemį.
Jei termometras sudužo, surinkite gyvsidabrį: pirmiausia – stambesnius rutuliukus, po to – mažesnius. „Suvarykite“ juos į krūvą lazdele. Mažiukus metalo rutuliukus galima surinkti lipnia juosta arba klijais pateptu popieriumi. Tai darydami mūvėkite gumines pirštines ir užsidėkite respiratorių. Surinkite gyvsidabrį ant popieriaus lapo, suberkite į sandariai uždaromą indą ir užpilkite vandeniu.
Paviršius, ant kurių buvo išsiliejęs gyvsidabris, nuplaukite iki 70–80 °C ūkinio muilo ir geriamosios sodos tirpalu (52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens), nušveiskite šepečiu, o paskui viską perplaukite vandeniu. Patalpas gerai išvėdinkite. Nusiplaukite rankas ir veidą su muilu, išskalaukite burną, persirenkite ir išskalbkite drabužius.
Sostinėje termometrus surenka UAB „Grinda“. Jos avarinės dispečerinės tarnybos darbuotojai atvyksta į namus ir paima termometrą ar kitus gyvsidabrio turinčius prietaisus.
