Nepaisant politikų lozungų, kad slaugytojo profesija turi tapti prestižine, realybė tokia, kad slaugos mokslų jaunimas taip uoliai, kiek reikėtų sveikatos sistemai, nesirenka. O jei ir išsimokslina, pakelia sparnus į Norvegiją ar kitas šalis, kita dalis nusėda grožio paslaugų sektoriuje.
Kalbina tik neišeiti į pensiją
Skaičiuojama, kad Lietuvoje jau dabar trūksta apie 2 tūkst. slaugytojų, o iki 2032 m. šis poreikis jau gali priartėti prie 3 tūkst. Tiesa, profesinės sąjungos pažymi, kad tikrasis slaugytojų stygius nelabai ir žinomas.
„Problema, kad objektyvių skaičių niekas nežino, yra darbo pasiūlos skelbimai, tačiau objektyviai nėra įvertinta, kokiais darbo krūviais dirba slaugytojai. Nes jei slaugytojo gydymo įstaiga tuo metu ir aktyviai neieško, nėra skelbimo, nereiškia, kad įstaigoje pakanka slaugytojų. Jie tiesiog rotuojami iš skyriaus į skyrių, kad būtų ten, kur labiausiai reikia. Tačiau stabilus jų skaičius tikrai ne visada užtikrinamas“, – komentavo Lietuvos slaugos specialistų asociacijos (LSSA) prezidentė Aušra Volodkaitė.
Be to, nemaža dalis darbo rinkoje esančių slaugos darbuotojų – jau pensinio amžiaus arba arti jo, tad situacija darosi nepavydėtina ir nematoma ženklų, kad ji gerėtų.
„Turime pavyzdžių, kaip kai kuriose įstaigose jau sulaukusius pensinio amžiaus darbuotojus kalbina, kad išeitų, dar pasiliktų, nes nėra kam juos pakeisti. Jauni žmonės nemato galimybės persikelti į regionus, ten kurti savo ateitį – ne tik dėl darbo užmokesčio, bet ir dėl galimybės įsigyti būstą, ten persikelti su šeima, vaikais.
Jei gydytojams dar girdime pasiūlymus, savivaldybės skiria tam tikras lengvatas būsto nuomai ar kitas finansines paskatas, jos slaugytojams siūlomos labai minimalios ir tikrai nepakankamos. Tad slaugytojų pasiskirstymas regionuose ir didžiuosiuose miestuose yra labai netolygus“, – pridūrė ji.
Galėtų priimti daugiau
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. Natalja Istomina patikino, kad universitetai ir kolegijos galėtų priimti daugiau specialistų, tačiau jų nesulaukiama.
„Dabar į visas kolegijas ir universitetus įstoja maksimaliai tiek studentų, kiek pritraukiama. Bet mažiausiai jų naujų reikėtų išleisti 2 tūkst., kad užpildytų tas vietas, kiek jų reikia sistemoje. Dabar gi tas trūkumas tik didėja.
Jei slaugytojo gydymo įstaiga tuo metu ir aktyviai neieško, nėra skelbimo, nereiškia, kad įstaigoje pakanka slaugytojų.
Slaugytojai sensta, o naujų neatsiranda tiek, kiek reikia. Bet ši problema globali, slaugytojų trūksta visur: vienur daugiau, kitur – mažiau. Kai kurios Europos šalys tą patyrė anksčiau, todėl turėjome ir mūsų slaugytojų slaugytojų – kažkada važiavo į Airiją, Angliją, Norvegiją, net Vokietiją.
Vokiečiai ir dabar bando susisiekti su universitetais prašydami, kad jie apmokėtų už studijas, o mes išsiųstume žmones jiems praktikai, bet atlyginimai dabar pas mus geresni“, – tvirtino ji.
Kviestų studijuoti iš trečiųjų šalių ir atidirbti Lietuvoje
Tiek profesinės sąjungos, tiek politikai sutinka, kad neišvengiamai kamšyti spragas gali tekti kviečiantis būsimus specialistus iš trečiųjų šalių.
„Matoma vien patvari priemonė – yra noras, kad atvažiuotų ir tokių šalių kaip Armėnija, Moldova, Ukraina, galbūt iš katalikiškų Afrikos šalių jauni žmonės, lygiai taip pat kalbant ir apie gydytojus, kurie mokytųsi čia universitetuose ar kolegijose, pirmais metais mokslas būtų anglų, po to pradėtų lietuviškai.
Yra padaryti tyrimai, kad tokia sistema veikia, labai mažai nubyra, bet sudarius kontraktą, universitete tai būtų 4 metai, slaugytojo padėjėju pradėjus dirbti nuo pirmų metų, tai kokiems 7 metams būtų žmonės, dauguma jų integruotųsi į šalį, išmoktų kalbą, sukurtų šeimas ir, tikėtina, didelė dalis liktų.
Reiktų tik politinės valios padaryti pilotinį projektą, kokius 200 žmonių, nes iš tų šalių į Lietuvą nori atvažiuoti, o pas mus neužpildomos studijų vietos“, – Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotuose debatuose kalbėjo kartu su demokratais į Seimą patekti mėginusi Rolanda Lingienė.
Seimo narė Jurgita Sejonienė sutiko, kad specialistų pritraukimas iš trečių šalių neišvengiamas, tačiau pabrėžė, kad procesas turi būti labai atidžiai kontroliuojamas.
N. Istominos aiškinimu, čia reikalingas politinis sprendimas, kad tokių specialistų galėtų atsirasti iš Lietuvai kultūriškai artimų šalių.
„Jau važiavome į Moldovą, kultūriškai tai yra artima šalis, tik kad jie nelabai turi finansų čia atvažiuoti, nors labai norėtų. Bandome dabar derinti ir su Armėnijos ambasada. Viena iš galimybių yra dvigubas diplomas, kam Vilniaus universitetas pritaria, kad pusę laiko būtų studijuojama savo šalyje, o pusę – vyksta į Lietuvą. Bet tada ir mūsų studentai turi nuvykti ten studijuoti, o mūsų tikslas vis tik pritraukti žmones iš tų šalių, kad čia jie pasiliktų“, – kalbėjo N. Istomina.
Jau ruošia programą anglų kalba
Ji pasakojo, kad dar programa anglų kalba jau turėjo būti paleista šiemet, tačiau tai neįvyko: „Labai tikimės, kad tai įvyks kitąmet, bet jau buvo 28 galimi studentai, jau pateikę dokumentus. Aišku, tai yra labai mažai, jų reikėtų daugiau, o masiškumą galima tikrinti tik jei Vyriausybė skirs lėšas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi slaugos programą anglų kalba, dalis tų studentų pasilieka, ir pas mus magistro studijose studijavo tokių, kurie baigė bakalaurą Lietuvoje, jau kalba Lietuviškai. Mūsų tikslas, kad jie nuo antro kurso išmoktų lietuviškai ir galėtų integruotis į lietuvių grupes.“
N. Istominos aiškinimu, siekiant išlaikyti jaunus žmones būtų sudaromos trišalės sutartys su universitetu ir tam tikra gydymo įstaiga, kuri būtų garantuota, kad studentas liks.
„Šiuo metu ketvirtakursiai pasakoja kiekvienas turintis po 5 pasiūlymus dirbti ir jie renkasi, kas labiausiai patinka. Labai daug įstaigų kreipiasi, nes labai daug kur trūksta slaugytojų, ypač regionuose“, – konstatavo ji.
Abejojo, ar išties pasiliks Lietuvoje
Pasak A. Volodkaitės, tokia yra realybė, tačiau ji abejojo, kiek tokių pritrauktų specialistų išties liktų dirbti Lietuvoje.
„Šie procesai neišvengiamai vyksta, galvojama apie žmonių, kurie norėtų studijuoti slaugą, kvietimą – tai yra atvirų sienų ir slaugytojų trūkumo realybė. Bendraujame ir su tarptautinėmis slaugytojų organizacijomis, kaip tik artimu metu vykstu į Europos slaugytojų asociacijų federacijos generalinę asamblėją ir vienas iš klausimų yra migracija, darbuotojų verbavimas iš kitų šalių.
Tikrai girdime, kad Lietuvoje mokosi slaugytojai iš užsienio. Bet ta patirtis nėra visiškai nauja – jau nemažai metų jie mokosi, gauna ir finansavimą, tik jie ne visi pasilieka, grįžta į savo šalį ar išvyksta į kitas Europos Sąjungos šalis. Greičiausiai tų studentų daugės, bet nemanau, kad ilgam jie pasiliks dirbti Lietuvoje, nes turime specifiką – sunkią lietuvių kalbą. Aišku, kas nori, išmoksta.
Reikėtų kalbėtis ir su pacientais, kaip jie žiūri į darbuotojus iš egzotiškesnių šalių. Be abejo, pasaulis tampa labiau atviras vieni kitiems, bet kol kas darbo sąlygos, darbo užmokesčiu galime konkuruoti su skurdesnėmis valstybėmis, bet vis tiek patrauklesnės šalys yra labiau pažengusios ir išsivysčiusios kaip Skandinavija, Vokietija, Jungtinė Karalystė“, – konstatavo ji.
N. Istomina sutiko, kad atvykėliai iš labiau egzotiškų kraštų atsiveža ir stiprius kultūrinius skirtumus, tačiau ji teigia, kad nuo to nepavyks pabėgti:
„Lietuvoje atsiranda įvairių tautybių ir kultūrų žmonių. Bet svarbiausia, kad Lietuvos žmonės gautų kokybišką paslaugą. Be to, mums geriau priimti daugiau būsimų studentų nei vežtis patyrusius slaugytojus iš kitų kraštų. Jei jų sistema neatitinka Europos direktyvos, pagal kurią dirba visa Europa, tad mums dar papildomai reikia investuoti į kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą.“
Atlyginimai auga per kukliai ir per lėtai
Profesinės sąjungos atstovė konstatavo, kad slaugytojo profesija neatrodo patraukli ir nevilioja likti Lietuvoje, nes darbo sąlygos vis dar yra nepatenkinamos – darbo užmokestis per mažas, o krūviai nereguliuojami. Nors rekomendaciniai krūviai ir yra numatyti, realybėje jie nėra reguliuojami.
„Ne kartą mūsų profesinė organizacija kreipėsi į ministeriją ir teikė pasiūlymus, kad reikia peržiūrėti ir griežčiau reglamentuoti, kokie būtų tinkami normatyvai, kiek vienam slaugytojui prižiūrėti pacientų, koks turėtų būti jų sudėtingumas, kiek laiko skirti vienam pacientui ir kiek darbuotojų turėtų būti skyriuje, kad būtų užtikrinta kokybiška slauga. Iki šiol kreipimasis svarstyti šią problemą nesulaukė atsako. Tam tikrą įsipareigojimą lyg prisiėmė, kad vertins darbo krūvį, tačiau norėtųsi praktinių žingsnių“, – tvirtino A. Volodkaitė.
Pasak jos, dažnai neatsižvelgiama, kad trūksta ir darbuotojų slaugytojų padėjėjų. Juo labiau jei žmonės išeina užtarnauto poilsio, ligos, atostogų atveju darbuotojų trūksta ir darbo krūviai didėja keletą kartų.
„Mums geriau priimti daugiau būsimų studentų nei vežtis patyrusius slaugytojus iš kitų kraštų“, – sakė N. Istomina.
Pašnekovė užsiminė ir apie šiuo metu vykstančias šakos kolektyvinės sutarties derybas su ministerija ir lūkesčius, kad pavyks sutarti dėl didesnio atlygio. Tai neišvengiamai augina perdegimo riziką, o ir pacientų pasitenkinimo tai nedidina.
„Norėtųsi, kad slaugytojų darbo užmokestis kiltų ženkliau ir sparčiau. Gaunant didesnį atlyginimą kad ir 10–20 proc. didėjimas pasijaučia labiau, o jei slaugytojas gauna 1000–1500 eurų neatskaičius mokesčių, tas padidėjimas 10 proc. nebūna toks didelis, turint omenyje bendrą rinkos situaciją, kylančias kainas.
Statistika rodo, kad darbo užmokesčiai kyla, tačiau iš tikrųjų reikia žiūrėti, už kokį darbo krūvį, už naktinius budėjimus, darbą savaitgaliais – tai tikrai nėra už dyką, o labai sudėtingą darbą. Suprantama, kad nemenkas iššūkis ministerijai rasti daugiau lėšų ir finansavimo didinant paslaugų įkainius, bet to nedarant gresia liūdnos pasekmės“, – konstatavo A. Volodkaitė.
Sieks pritraukti ir išvykusius lietuvius
Sveikatos ministerija gi nurodė, kad būsimus studentus planuojama pritraukti ne tik mokant stipendijas, bet ir stengiantis privilioti grįžti į užsienį išvykusius lietuvius.
„2025 m. bus pradėtas kurti užsieniečių, išvykusių lietuvių ir neaktyvių sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo modelis. Projekto esmė – sukurti paprastesnį mechanizmą, kuris padėtų prisitraukti sveikatos priežiūros specialistus iš užsienio, supaprastintų ir suefektyvintų pripažinimo procesus (kiek to nereglamentuoja Europos Sąjungos (ES) direktyva), paskatintų sugrįžti išvykusius lietuvius ir prisitraukti neaktyvius specialistus, kurie turi sveikatos priežiūros srities išsilavinimą, bet dirba kitoje srityje“, – komentavo SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Nurodoma, kad bus taikomos įvairios kompleksinės skatinamosios priemonės, pvz., kvalifikacijos tobulinimas, priemonės, užtikrinančios sėkmingą integraciją (pagalba antrai pusei susirasti darbą, darželių/mokyklų paieška, lietuvių kalbos kursai, kvalifikacijos tobulinimas, pagalba įsigyjant būstą ir pan.). Tam planuojama skirti apie 3 mln. eurų ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšų.
„Taip pat planuojama mokyklose, profesinio mokymo įstaigose bei aukštosiose mokyklose taikyti priemones, kurios skatins Lietuvoje besimokantį jaunimą rinktis sveikatos mokslų studijas, ir pasirinkus sėkmingai įgyti diplomą bei pasilikti dirbti sveikatos sektoriuje, Lietuvoje.
„Rekomendaciniai krūviai nėra privalomojo pobūdžio, įstaiga turi teisę pasirinkti tokius personalo krūvius, kurie, vadovo nuomone, užtikrins reikiamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – nurodė SAM specialistė.
Taip pat savivaldybės Europos Sąjungos lėšomis numatė pritraukti apie 1500 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų per 920 bendrosios praktikos slaugytojų, arti 150 šeimos gydytojų, per 130 slaugytojų padėjėjų, apie 70 išplėstinės praktikos slaugytojų.
Dar apie 320 būsimų bendrosios praktikos slaugytojų planuojama pritraukti per stipendijų mokėjimą studentams. Per stipendijas mokiniams, besimokantiems slaugytojo padėjėjo modulinėje profesinio mokymo programoje, numatoma prisitraukti papildomai daugiau kaip 100“, – vardijo D. Smaliukaitė.
Vyksta derybos dėl didesnių atlyginimų
Pasiteiravus apie slaugytojų darbo sąlygų gerinimą, SAM nurodė, kad šiuo metu su profesinėmis sąjungomis vyksta derybos dėl naujos Šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo, todėl tikslesnių duomenų apie tai, kiek medikams galėtų didėti algos
Tuo metu nuo kitų metų atsiras naujas įrankis sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius.
„Nuo sausio 1 d. pradės veikti Kompetencijų platforma, kurioje sveikatos priežiūros įstaigos talpins duomenis apie sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, tuomet bus galima matyti objektyvesnę situaciją. Atkreipiame dėmesį, kad, Higienos instituto duomenimis, 2023 m. slaugytojai dirbo 1,07 etato krūviu.
Reikėtų pažymėti, jog rekomendaciniai krūviai nėra privalomojo pobūdžio, įstaiga turi teisę pasirinkti tokius personalo krūvius, kurie, vadovo nuomone, užtikrins reikiamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – pastebėjo D. Smaliukaitė.
10 000 milijonų per 10 metų. Rezultatas sunaikinta tapatybė, didžiausios ir nematytos eilės pas gydytojus, du didžiausi miestai Londonas ir Birmighamas baltieji mažuma. Ta Valstybė kuri kviečiasi iš svetur pasirašo nuosprendį. Kur yra migrantai ten žudymai, prievartavimai ir vagystės.
