Nejaugi į šią problemą niekas neatkreips dėmesio ir dėl to niekas nė piršto nepajudins, kol, neduok Dieve, neįvyks kokia baisi nelaimė?
Vaikų kelionė į mokyklą – kasdienis išbandymas ir vaikams, ir tėvams
Itin nesaugi situacija, dėl kurios kilo nemažai diskusijų, susidarė kelyje Tiskūnai–Vilainiai, Vilainių gyvenvietės pradžioje. Kitoje kelio pusėje yra Vasariškių ir „Nevėžio“ sodų bendrijos. Visoje šioje atkarpoje nėra nė vienos įrengtos stotelės autobusams.
Iš esmės autobusų stotelė yra tik vienoje kelio pusėje, o kitoje jos… tiesiog nėra. Nei toje, nei jokioje kitoje artimoje vietoje.
Artimiausia autobusų stotelė yra nutolusi maždaug pusantro kilometro atstumu. Sutikite, kad nei vaikams, nei soduose vasarojantiems senjorams tokį atstumą įveikti pėsčiomis nėra taip jau paprasta.
Problema ta, kad jei jau žmonės įlipa į autobusą vienoje kelio pusėje, logiška būtų manyti, kad tie patys žmonės norės ir išlipti iš autobuso kitoje kelio pusėje. Galbūt nebūtinai toje pačioje vietoje, bet bent jau ne nutolusioje pusantro kilometro atstumu.
Deja, stoteles dėsčiusiems žmonėms iš sostinės, tai, panašu, nėra savaime suprantamas dalykas.
Dėl to susidarė absoliučiai nenormali situacija, kai suaugusieji ir net vaikai autobuso turi laukti tiesiog stovėdami gatvėje, nugaromis prisispaudę prie kelio atitvaro, o autobuso vairuotojas žmones sustoja paimti tiesiog iš geros valios, mat šiaip jau stotelės ten juk nėra…
„Žmonės autobuso laukia ant važiuojamosios kelio dalies, prisispaudę prie kelio atitvaro. Kelkraščio nėra. Vairuotojai nesilaiko numatyto greičio gyvenvietės teritorijoje. Tai ypač pavojinga pasidaro tamsiuoju
Turiu du mokyklinio amžiaus vaikus, kurie bijo laukti autobuso, o grįžę namo pasakoja, kaip „fūra vos nenunešė manęs šiandien, taip greit lėkė, kad turėjau šokti į griovį, nes važiavo visai šalia kelio krašto“.
Ši kelio atkarpa netvarkinga ir nesaugi, kelkraščio nėra, autobusų stotelės nėra, perėjų nėra, fizinių greičio ribojimo priemonių įrengta nėra“, – kalbėjo kėdainietis Tomas Siutilas.
Jis sakė, kad paprastai tėvai, auginantys vaikus, verčiasi per galvą ir vaikus tiek į mokyklas, tiek į būrelius vežioja patys. Tačiau kartais nutinka situacijų, kai vaikams tenka važiuoti autobusu. O tada, sako jis, tėvai kamuojasi su milžinišku nerimu, melsdamiesi, kad vaikai bus atsargūs ir tikėdamiesi, kad vairuotojai bus atidūs. Juo labiau kad dar pernai šiame kelyje įvyko avarija, kai automobilis partrenkė paspirtuku važiavusį žmogų.
„Kiek pajėgiame, vaikų neleidžiame važiuoti autobusu. Bet čia ne tik šeimos su vaikais gyvena, yra senjorų, kurie paprastai susikrauna mantas išvažiuodami, tas mantas sustato prie kelio atitvaro, patys autobuso laukia kitoje kelio pusėje esančioje stotelėje, o pamatę, kad autobusas artėja, visi it kokie žąsiukai eina per kelią į kitą pusę, kur vairuotojas sustoja ir juos surenka.
Tikrai situacija yra tiesiog nebenormali, juk čia gyvenvietė, gyvena nuolatos žmonės, ir mes norime jaustis saugūs“, – kalbėjo vyras.
„Via Lietuva“: ten stotelės nėra, kodėl ten žmonės laukia autobuso, nesupranta
Kelio ruožas priklauso valstybės įmonei „Via Lietuva“. Dar anksčiau savivaldybei įmonė rašė, kad remontuoti ar rekonstruoti sankryžos ar kelio ruožo ties minima vieta artimiausiu metu neplanuoja.
Maža to, tada įmonė teigė, kad kelias yra užmiesčio tipo teritorijoje, jo techniniai parametrai atitinka didesnį nei 50 km/val. važiavimo greitį, todėl greičio mažinimo kalnelių ar ant dangos ženklintų autobusų sustojimo vietų įrengimo galimybė net nėra svarstytina.
Vis dėlto dabar įmonė kiek pakeitė retoriką ir sako, kad greičio mažinimo kalneliai užmiestyje ar gyvenvietėse gali būti įrengiami tik tuo atveju, jei aplinka turi gyvenamajai teritorijai būdingus ruožus. Tad esą reikėtų įvertinti, ar kelio Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava ruožas, kuriame kyla saugumo problema dėl keleivių išlaipinimo ir įlaipinimo, kriterijus atitinka, ir, jei atitinka, greičio ribojimo priemonės kaip ir būtų įmanomos.
Vis dėlto atrodo, kad situacija gali pakrypti toli gražu ne gyventojų naudai. Ankstesniame įmonės atsakyme Kėdainių rajono savivaldybei buvo leidžiama suprasti, kad didžiausias leistinas greitis minėtoje atkarpoje gali artimu metu nebent tik padidėti, mat „Via Lietuva“ teigimu, kelio ženklai, nurodantys gyvenvietės pradžią ir pabaigą, ir taip įrėminantys kelio atkarpą, kurioje greitis turi būti 50 km/val., galimai yra pastatyti netinkamai.
Taigi, kas bus, jei kelio ženklai bus, tarkime, pakeisti mėlynais ir greitis kelyje padidės iki 90 km/val.? Vienintelė išeitis bus kulniuoti tuos pusantro kilometro iki stotelės, nes tokiu greičiu lekiantis sunkvežimis lengvai įtrauktų po ratais prie kelkraščio stovinčius žmones, o ypač vaikus.
Na, o tuo tarpu „Via Lietuva“ žarstosi biurokratiniais terminais ir aiškina esą nesuprantantys, kodėl gi gyventojai autobuso laukia vidury kelio.
„Kaip ir galima matyti siųstose nuotraukose, kelyje Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava (kelio numeris 2008), kairėje pusėje, maždaug ties 3,4 kilometru stotelės nėra. Pagal keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nuostatas keleiviai turi būti įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, kurios privalo būti įrengtos pagal specialius reikalavimus (įrengtos įvažos – sustojimo vietos, atitinkami kelio ženklai ir kita).
Keleivių laipinimas ir išlaipinimas šioje vietoje pagal galiojančius kelių eismo taisykles yra negalimas. Kodėl šiuo atveju keleiviai vis viena yra laipinami ir išlaipinami šioje vietoje, „Via Lietuva“ pakomentuoti negali“, – sakoma įmonės pateiktame atsakyme.
Stotelės kaina – mažiausiai 50 tūkst. eurų
Įmonė taip pat informavo, kad vienos stotelės su įvaža (autobuso sustojimo vieta) įrengimo kaina gali siekti apie 50 tūkstančių eurų, priklausomai nuo reikalingos infrastruktūros kiekio ir pobūdžio). Visų pirma, turi būti nustatytas poreikis stotelei, apie kurį vežėjas ar savivaldybė turi informuoti „Via Lietuva“.
Tačiau panašu, kad minėtame kelyje stotelės įrengimas kainuotų dar daugiau, mat tas šalia kelio einantis aklinas atitvaras ten stovi ne veltui – iškart už jo eina gana status šlaitas.
„Jūsų nurodytame kelyje, beveik visame ruože ties gyvenviete kelias pastatytas ant aukšto, stataus šlaito. Norint įrengti stotelę, būtina platinti sankasą, atramines sienutes, taikyti kitus konstrukcinius sprendimus“, – teigia šalies kelius prižiūrinti įmonė.
Savivaldybė: „Via Lietuva“ sprendimų neieško, teks daryti patiems
„Via Lietuva“ žiniasklaidai teigė, kad jiems rūpi ne tik gera kelių būklė, bet ir visų jais keliaujančių saugumas.
„Esame linkę į dialogą ir siūlytume surengti susitikimą su bendruomenės atstovais, kurio metu galėtume įsigilinti į susidariusią situaciją ir pasiūlyti galimus problemos sprendimo variantus (tiek laikinus, tiek ir ilgalaikius).
Kadangi keliams skiriamas finansavimas yra ribotas, šiuo metu „Via Lietuva“ sustojimo aikšteles įrengia ar rekonstruoja tik tuose ruožuose, kuriuose yra numatyti kelio rekonstrukcijos ar remonto darbai. Remontuoti ar rekonstruoti sankryžos ar kelio ruožo ties minima vieta artimiausiu metu neplanuojama“, – teigia įmonė.
Vis dėlto toks popierinis rūpinimasis krašto keliais ir gyventojais, atrodo, jau įgriso ir pačiai savivaldybei. Juk ne kam kitam, o jai reikės iš kažkur ištraukti kelias dešimtis tūkstančių eurų ir įrengti stotelę, kai šiaip jau tą daryti turėtų „Via Lietuva“.
„Savivaldybė pirmiausia dar kartą kreipėsi į bendrovę „Via Lietuva“, kad būtų patikslinta, kokioje vietoje dabar yra minėtos vietos autobusų sustojimo aikštelių ir pėsčiųjų perėjos įrengimas ir kada „Via Lietuva“ galėtų atlikti darbus.
Jei vieta yra vis dar tolima, tai savivaldybė ieškos galimybių, kaip savivaldybės lėšomis būtų galima pagerinti eismo saugumą šioje vietoje. Tam pirmiausia reikėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su „Via Lietuva“, – sako rajono savivaldybės vadovai.
Iš tiesų tai yra vienintelė galimybė, mat ir „Via Lietuva“ savo atsakymuose žiniasklaidai akcentavo, kad autobusų sustojimo aikštelės gali būti įrengiamos ir savivaldybės lėšomis, savivaldybei finansuojant visas su tuo susijusias išlaidas, arba dalį finansavimo užtikrinant naudojantis Europos Sąjungos fondų parama. Tokiu atveju turėtų būti pasirašoma speciali bendradarbiavimo sutartis su „Via Lietuva“.
„Savivaldybė tokią situaciją vertina neigiamai, nes valstybinė įmonė „Via Lietuva“ parodė, kaip neieško sprendimų, kad būtų pagerintas eismo saugumas kelyje“, – komentavo Kėdainių rajono vadovai, tačiau kada Vasariškių ir „Nevėžio“ sodų bendrijose gyvenantys ar nuolat ten autobusais važinėjantys žmonės sulauks ir ar iš viso kada nors sulauks ten autobusų stotelės, deja, tiesiai šviesiai nepasako.
Teksto autorė: Eglė Kuktienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
