Vasarį nusirita karnavalų banga – prieš gavėnios laikotarpį šėlioja visas katalikiškas pasaulis.
Lietuvoje valgome blynus ir deginame Morę. Saulėtoje Ispanijoje skamba Lotynų Amerikos ritmai, valgoma, šokama ir, be abejo, geriama.
Kai paklausta, kaip švęsiu karnavalą atsakiau, jog greičiausiai mokysiuosi, vietiniai manęs nesuprato. Tiesa pasakius, visoje Barselonoje vasario 19-25 dienomis vykstantį karnavalą pastebėjau tik tada, kai kavinėje padavėjai sutiko apsimetę didelėmis „namų šeimininkėmis“ – su suktukais plaukuose, šlepetėmis, nutrintomis kojinėmis bei chalatais ir, žinoma, didelėmis dirbtinėmis krūtimis, nuo kurių kentėjo ir klientai ir taurės, o padavėjai turėjo aiškintis, jog su jomis „nejaučia atstumų“. Karnavalas ispanams - reikalas rimtas.
Tad labai greitai, įsisupusi į balto kailio liemenę ir užsimaukšlinusi blizgantį domino, atsidūriau traukinių stotyje. Drauge su dar bent trimis šimtais entuziastų okupavome beveik visą traukinį. Tris britės turistės, džiugiai nusekusios šurmuliuojančią minią, manęs išgąstingai paklausė: „Kur mes visi važiuojame“.
„Į karnavalą, į Sitges“, - atsakiau. Nes tikrai nežinojau nieko daugiau, o perpildytame traukinyje prie manęs prisispaudusio žmogaus-bitės antenėlės lindo į burną.
Sitges – vakarėlių miestelis esantis tik apie 35 km nuo Barselonos ant Viduržemio jūros kranto. Puiki vieta pasilinksminti, ypač – homoseksualiems lankytojams. Šito aš nežinojau, todėl naiviai visų klausinėjau, kodėl tiek daug karnavalo dalyvių persirengę moterimis. Persirengę, beje, meistriškai.
Sitges karnavalas vyksta tuo pat metu kaip ir Barselonos. Kaip ir lietuviškos Užgavėnės jis žymi gavėnios pradžią. Tad siaučiama ir valgoma per akis.
Karnavalo, kataloniškai „carnestoltes“ (nuo lotyniško carnes toldres ar carnes tolendas – „uždrausta mėsa“), tradicijas stipriai paveikė senovės romėnai, šiuo metų laiku šventę Saturnalijas. Saturnalijų (ir karnavalo) metu „sumaišoma“ pasaulio tvarka – vyrai persirengia moterimis, turtingi – vargšais, ir atvirkščiai. „Atgyja“ keisčiausi padarai – žmonės virsta gyvūnais ar daiktais. Karnavalo metu viskas leidžiama ir viskas priimtina.
Renginiai visoje Ispanijoje prasideda „storuoju ketvirtadieniu“. Tądien, be abejo, valgoma (ir kuo daugiau), be to, į miestą atvyksta Karnavalo karalius - „Rey Carnestoltes“. Jo lemtis – prisiimti kaltę už visus blogus dalykus, įvykusius per metus. Karnavalo pabaigoje karalius nuteisiamas ir sudeginamas, o jo mirtį palydi raudančių našlių procesijos. Karnavalas baigiasi „pelenų“ trečiadienį.
Karnavalo metu į Sitges suplūsta tiek Katalonijos gyventojai, tiek turistai iš viso pasaulio – apie 250 000 žmonių. Pagrindinėje karnavalo eisenoje dalyvauja beveik 3000 dalyvių, pasirodančių ant 40 platformų. Atrodo, jog mažos miestelio gatvės tiesiog sprogs nuo persirengelių gausos. Įdomiausia tai, kad netingi persirengti visi – vaikai, seni, jauni.
Vien jau traukinyje, vykstančiame į Sitges, susispaudę darda vienuolės trumpomis sutanomis ir prisegamomis kojinėmis, žmonės-kiaušinienės, žmonės-lapukai lipukai, dvaro damos, toreadorai, bent penkiolika Zoro, kelios Paris Hilton, karvės, meškos, princesės, nykštukai... Pasaulio, ar bent „socialinė“ tvarka tikrai sumaišyta: niekas nepyksta ir nebamba kuomet traukinyje esanti kompanija pradeda dainuoti. Išlipus minia įsisiūbuoja: pasigirsta itin dažnas čia motyvas:“alcohol, alcohol, alcohol, alcohol hemos venido a emboracharnos el resultato nos da igual” (alkoholis, alkoholis, alkoholis, atvykome prisigerti ir į rezultatą mums nusispjauti). Kažkur pokšteli šampano butelis, tykšta purslai ir skamba juokas. Karnavalas prasideda.
Siaurose miesto gatvelės, nušviestose lempučių girliandomis bei nubarstytomis spalvingu konfeti, pagyvenusios senjoros šoka su dideliais, lateksiniais rūbais pasipuošusiais vyrais-moterimis, vampyrų grupės taikiai graužia karštus sumuštinius, o policijos pareigūnas prilaiko stalą, kuomet įkaušęs, kažkuo neaiškiu persirengęs jaunuolis stengiasi lygiomis porcijomis į bent dešimt taurių sumaišyti romą ir kolą.
Euforiją padidina procesijos pasirodymas – ant ganėtinai nedidelių, bet vos gatvėse išsitenkančių platformų energingai šoka šokėjai ir šokėjos: elfai, fėjos, arabai ir arabės, barstydami žėrinčius blizgučius ant žiūrovų galvų ir protarpiais pasistiprindami kava iš popierinių puodelių.
Procesijai tingiai nuslinkus tolyn šventė tęsiasi – persirengeliai šoka gatvėse, vėliau užpildo klubus bei kavines, plūsta į paplūdimį. Skubama švęsti – ryte, kuomet patekės saulė, užges elektrinės lemputės bei gatvėse pradės darbuotis šlavėjai, teliks tik išsipurtyti iš plaukų aukso dulkes ir padėti į spintą kostiumą ( jei jis nepasimetė karnavalo šurmulyje). Su karaliaus laidotuvėmis karnavalas baigsis.
Prasideda Gavėnia.
