„Važiuodama pas klientus matau, kad dažnai namų kiemų erdvės būna nepatogiai suplanuotos. Geras sodas visų pirma yra patogus, erdvės yra pritaikytos gyventi, judėti ir leisti juose laiką. Takai kieme turi būti ne spąstai žmogui, o patogūs ir funkcionalūs, besisiejantys su esančia architektūra sklype, kraštovaizdžiu aplinkui. Planuojant kraštovaizdį, reikia atkreipti dėmesį į nemažai aspektų: reljefo ypatumus, supančią aplinką, namo architektūros stilių, kraštovaizdį, , vietos gamtines sąlygas – sausumą,drėgnumą, pavėsius, vyraujančių vėjų kryptis, – taip galima išnaudoti sklypų privalumus ir trūkumus“, – kalbėjo pašnekovė.
A. Grabauskienė sako, kad sodo planavimą reikėtų vertinti taip pat rimtai kaip ir namo planavimą: numatyti, kuri vieta sklype bus skirta ramiam poilsiui, iš kur atsiveria gražiausi vaizdai, kurią zoną pritaikyti aktyvesnei veiklai – čia reljefas turi būti lygesnis. Taip pat reikia apgalvoti, kur įrengti daržo zoną, kad ji nekristų į akis žiūrint nuo terasos. Visos šios erdvės, pažymi specialistė, turi būti patogios ir gerai išnaudotos.
„Reikia pagalvoti ir apie takų dangas, kad ji būtų neslidi, kad nekliūtų koja. Takai, kuriais daug vaikščiosime, turėtų būti platesni. Ne tokie svarbūs takai, vedantys į sodo gilumą, gali būti siauresni, labiau ažūriniai, pavyzdžiui, iš plokščių. Taip pat turėkime mintyje, kad sodo struktūra yra tam tikras raštas, užpildytas takais, želdynų zonomis ir kitomis erdvėmis. Pirmiausia apgalvokime kiemo turinį, kur ką sudėliosim funkciškai, o kitas žingsnis yra pagalvoti, į kokią formą mes visą šį sodą įvilksim – ar jis bus klasikinio stiliaus, ar šiuolaikiškas, ar iš tiesių linijų, ar vingiuotų“, – nurodė A. Grabauskienė. Augalai irgi turėtų atitikti bendrą sodo ir aplinkos stilių.
Specialistė sako, kad galvojant apie sodo kraštovaizdį, reikia nepamiršti apgalvoti ir tūrių bei proporcijų – būtent tai suteikia harmonijos pojūtį sklype. Sodinant augalus būtina įvertinti, kaip jie atrodys po penkerių, dešimties metų, ar nenustelbs sodo erdvės.
Dažniausios klaidos
A. Grabauskienė nurodo, kad žmonės viską moka, tad imasi namų kiemus projektuoti patys, tačiau dažnai, neturėdami žinių, kaip sukurti tinkamą kiemo struktūrą, neapgalvoja esminių momentų.
„Žmonės puoselėja savo želdinius, bet, pavyzdžiui, nutiesia siaurą takelį palei pat namo sieną. Medžiagos būna sunaudotos, pinigai tam skirti, tačiau tokiu taku niekas nevaikšto, jis nepatogus. Arba želdynai būna kažkur toli, patvoriais, kai žmogus leidžia laiką terasoje ir norėtų mėgautis augalais iš arčiau. Aš pasigendu tos tvirtos kiemo struktūros: kad linijos tvarkingai prasidėtų ir pasibaigtų, kad takai vestų ten, kur reikia, o ne į niekur, kad jie būtų patogūs, derėtų prie namo proporcijų, kad iš terasos būtų patogu patekti į sodą“, – sako ji.
Kraštovaizdžio dizainerė sako, kad lietuviai, gal kaip ir slavai labiau mėgsta kontrastingų spalvų, žalios, geltonos, purpurinės, sidabrinės, lapijos augalus, o priešais pasodina daug žydinčių gėlių, ir tuomet sodas, pasak A. Grabauskienės, tampa dirbtinis, disonuojantis su kraštovaizdžiu.
„Norint, kad išryškėtų koks geltonlapis krūmas, jį reikėtų sodinti žaliame fone ir tinkamoje vietoje – toje, kurią norime paryškinti. Ttuomet tai taptų sklypo akcentu. O jei ketiname auginti daug gėlių, tai, mano manymu, joms reikėtų sukurti žalių augalų foną“, – sako ji.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad augalus reikia derinti ne pagal žydėjimą, o pagal lapus:
„Mes dažnai deriname žiedų spalvas, bet dar svarbiau suderinti augalų lapų spalvas, tekstūras, formas. Žiedai nužydi ir lieka lapai, todėl labai svarbu, kad ljie tarpusavyje derėtų. Jei bus didžiulė lapų įvairovė, žiedus derink nederinus, tai nepadės“, – teigė A. Grabauskienė.
Tvora
Specialistė nurodo, kad, pagal gerus sodo dizaino principus, želdiniai turi aprėpti visą tvoros perimetrą, tačiautai nebūtinai turi būti gyvatvorė. Ji labai įrėmina sklypą ir sukuria „dėžutės“ įspūdį. Gyvatvorę galima sodinti ir fragmentais, pramaišiui ją derinant su laisvai augančiais krūmais, žoliniais augalais. Želdynų linija palei tvorą galėtų vietomis susiaurėti ar praplatėti, taip ji sukurtų dinamiškesnį ir patrauklesnį sodo vaizdą.
„Taip pat reikėtų žaisti ir aukščiais – želdynų zonas kurti iš įvairių augalų sluoksnių: vijoklių, krūmų, daugiamečių žolinių augalų, medžių. Augalų lapų formos, dydis ir spalva, pasak jos, irgi leidžia žaisti erdve. Jei stambialapiai augalai bus sodinami arčiau namo, o prie sklypo ribos – purūs augalai, sklypo ribos vizualiai bus padidintos. Taip pat kraštovaizdžio dizainerė atkreipia dėmesį, kad tamsiai žalia lapija užbrėžia, paryškina linijas, o šviesiai žaliuose augaluose ribos pranyksta. Jei sklypas priešais terasą siauras ir norime sukurti gelmės įspūdį, reikėtų kaip tik pramaišiui su smulkialapiais augalais naudoti augalus stambesne, tamsesne lapija. Tai padės sukurti šešėlių žaismą, kuris suteiks sklypui didesnės erdvės iliuziją. Gera erdvė sukuriama manipuliuojant tiek proporcijomis, tiek spalvomis, tiek tekstūromis.
Kai sodas gerai sukurtas, tvora nueina į galinį planą, jos beveik nesimato, sklypo ribos tarsi išsitrina. Tą galima padaryti išmoningai sodinant augalus ir suplanuojant sode struktūrą taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas nuo tvoros“ ,– kalba A. Grabauskienė.
