Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti. Dažnai pirmasis vėžio požymis – pasunkėjęs maisto rijimas (disfagija).
Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir kuo toliau pasklidęs), tuo mažesnė tikimybė, kad jį pavyks išgydyti. Daugeliu atvejų diagnozė nustatoma, kai vėžys jau įsisenėjęs. Bet ir tada gydymas gali sulėtinti vėžio plitimą arba palengvinti jo simptomus.
Apie stemplę
Stemplė yra virškinimo sistemos dalis. Tai vamzdelis, kuriuo maistas keliauja iš burnos į skrandį. Suaugusio žmogaus stemplė apie 26 cm ilgio. Ji yra tarp trachėjos ir stuburo.
Skiriamos trys stemplės dalys: viršutinė, vidurinė ir žemutinė. Vėžys gali išaugti bet kurioje stemplės vietoje.
Stemplės sienelę sudaro 4 sluoksniai:
Gleivinė (mucosa) – raukšlėtas epitelinis stemplės vidinio paviršiaus dangalas.
Pogleivis (submucosa) – jungiamojo audinio sluoksnis, kuriame yra kraujagyslių, nervų ir liaukų.
Raumeninis sluoksnis (muscularis) – ryjant padeda stumti maistą per stemplę į skrandį.
Adventicija (adventitia) – stemplės išorinis dangalas.
Dėl raumeninio dangalo peristaltinių judesių maistas ir skystis stumiamas stemple link skrandžio. Stemplės sienelėje esančios liaukos išskiria gleivių, kurios paslidina ir palengvina nuryto maisto slinkimą. Būtent šios liaukinės ląstelės suvėžėja ir iš jų išsivysto stemplės adenokarcinoma.
Aplink stemplę, kaip ir kitose kūno vietose, yra limfmazgių. Tai mažutės pupelės pavidalo liaukos – organizmo limfinės sistemos dalis. Limfmazgiai, filtruodami iš kraujo ir limfos pašalines medžiagas, įskaitant bakterijas bei virusus, padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
Limfmazgiai dažnai yra pirmoji vieta, į kurią nukeliauja nuo naviko atitrūkusios ląstelės.
Kas yra stemplės vėžys?
Stemplės vėžys prasideda, kai normalios ląstelės išsigimsta, ima nevaldomai daugintis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Auglys gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis), t. y. galintis pasklisti į kitus organus. Stemplės vėžys prasideda stemplę klojančiose ląstelėse.
Šiam vėžiui būdinga tai, kad jis pradeda augti vidiniame stemplės sienelės sluoksnyje ir auga į išorę. Jeigu vėžio ląstelėms pavyksta prasibrauti per stemplės sienelę, jos gali nukeliauti į krūtinės limfmazgius, kraujagysles ir kitus gretimus organus. Stemplės vėžys taip pat gali pasklisti į plaučius, kepenis, skrandį ir kitas kūno dalis.
Stemplės vėžio rūšys
Skiriamos dvi pagrindinės stemplės vėžio rūšys:
Plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šis vėžys prasideda stemplę klojančiose plokščiosiose ląstelėse. Plokščiojo epitelio ląstelės atsparios karštiems skysčiams ir rupiam maistui, pažeistos gali greitai atsinaujinti. Tačiau kuo daugiau ląstelių nukenčia, tuo daugiau naujų reikia priauginti, todėl kyla pavojus ląstelėms ilgainiui suvėžėti. Plokščiųjų ląstelių karcinoma paprastai išsivysto viršutinėje arba vidurinėje stemplės dalyje.
Adenokarcinoma. Ši rūšis išsivysto iš liaukinių ląstelių apatinėje stemplės dalyje, kur stemplė pereina į skrandį.
Stemplės plokščiųjų ląstelių karcinomos ir adenokarcinomos simptomai, gydymas ir perspektyvos panašūs.
Stemplės vėžys nėra paveldima liga, todėl šeimos nariams neperduodamas.
Retos stemplės vėžio rūšys
Prie labai retų stemplės vėžio rūšių (mažiau negu 1 proc. visų stemplės vėžių) galima priskirti smulkiųjų ląstelių neuroendokrininius navikus, limfomas ir sarkomas.
Nediferencijuotas vėžys
Nediferencijuotas reiškia, kad specialistas negali pasakyti, kurios rūšies ląstelėse vėžys prasidėjo. Kartais vėžio ląstelės pro mikroskopą atrodo labai nesubrendę, todėl patologas negali nustatyti, ar vėžys prasidėjo liaukinėse ląstelėse (adenokarcinoma), ar suragėjusiose (plokščiosiose). Jeigu sergate tokiu vėžiu, medicininėje išvadoje apie jūsų ligą gali būti įrašas „nediferencijuota stemplės karcinoma.
Stemplės vėžio simptomai ir požymiai
Ligos pradžioje, kol stemplės vėžys nedidelis, paprastai nebūna jokių simptomų. Kai kurių stemplės vėžių požymiai pradeda ryškėti tik ligai gerokai pažengus. Tačiau jų gali atsirasti ir dėl kitų ligų, nebūtinai dėl vėžio.
Vėžiui progresuojant ligoniams gali atsirasti tokių simptomų ar požymių:
Sunkus ir skausmingas rijimas, ypač sunku nuryti mėsos, duonos ar šviežių daržovių kąsnius. Dažnai tai pirmasis vėžio požymis, nes dėl stemplėje augančio naviko siaurėja jos spindis. Padidėjęs navikas gali užkimšti kelią iš stemplės į skrandį. Gali būti skausminga nuryti net skystį. Jei atsirado tokių simptomų, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis nustatytų negalavimų priežastį.
Vėmimas pavalgius (iš tiesų stemplėje įstrigusio maisto atrijimas).
Skausmas už krūtinkaulio arba tarp menčių.
Svorio kritimas – taip pat dažnas stemplės vėžio simptomas. Liesėti galite todėl, kad maistą sunku nuryti ar vargina pats valgymas. Kai kada žymus svorio netekimas gali būti ženklas, kad vėžys jau pažengęs. Jeigu nerimaujate dėl mažėjančio svorio, kreipkitės į gydytoją.
Kraujo atkosėjimas. Vėžiai kartais kraujuoja. Jei atkosite kraujo arba jei kraujo yra vėmaluose (arba atrytame stemplės turinyje), kreipkitės į šeimos gydytoją.
Kosulys, ypač ryjant.
Dažnas užspringimas valgant.
Užkimęs balsas.
Skrandžio rūgšties išsiliejimas į stemplę (refliuksas). Refliukso simptomų gali atsirasti arba jų poveikis sustiprėti, jei vėžys vystosi stemplės apatinėje dalyje prie pat skrandžio. Vienas iš simptomų – rėmuo (deginantis skausmas po krūtinkauliu).
Šaltinis: iveikvezi.lt
