Skaitau apie plaučių vėžį straipsnius ir darosi baisu, nes greit bus metai, kai išoperavo I stardijos plaučių vėžį, kurį nustatė atsitiktinai ir teko per daktarus vaikščioti 9 mėnesius kol nustatė. Dabar atliekamas stebėjimas ir kas tris mėnesius daroma kompiuterinė tomografija, ar nėra metastazių. Taip ir gyveni su baime, kas bus, kas laukia toliau.
Nei rūkiau, nes turėjau kitų blogų priklausomybių, šeimoje niekas nerūko, visą gyvenimą dirbau, vaikus auginau, deja, likimas nepagailėjo.
Tenka pastebėti, kad plaučių vėžio gero gydymo Lietuvoje nėra, viskas priklauso nuo paties žmogaus atsparumo, organizmo stiprumo. O dar kai paskaitai ar tau pasako, kad išgyvenamumas tik keli metai. Kyla kausimas, kodė Lietuvoje yra tik tos keturios prevencinės programos, o plaučių vėžio, kur išgyvenamumas labai mažas, patikros pragramos nėra. Ar ir čia veikia lobizmas. Baisu, kai viceministrė kalba apie "visuomenės sveikatos veiksnius, kovą su tabaku", kad yra numatyta daug priemonių visokių. Tuščios kalbos arba nieko neišmano, bet kalba bet ką. Juk daugelis plaučių vėžiu dabar suserga, nors visai nerūkė.