Seserys Elma Harris ir Thelma Barratt gimė 1919 m. rugpjūtį Stokporte bei visą gyvenimą buvo geriausios draugės, o dabar kartu gyvena Lankašyro slaugos namuose. Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, dvynėms buvo vos 19 metų.
Per savo gyvenimą jos regėjo 22 ministrus pirmininkus ir trijų monarchų karūnavimą, rašo mirror.co.uk.
Jų gyvenimai buvo labai panašūs – vos 14 metų jos abi pradėjo dirbti pakuotojomis ir etikečių klijuotojomis įmonėje „Smiths Crisps“.
Sulaukusios 21-erių, jos metė darbą ir ištekėjo – jų vestuves skyrė vos trys mėnesiai. Dabar dvynės pasidalijo savo ilgo gyvenimo paslaptimi – kiekvieną vakarą jos išgeria po taurelę brendžio. „Kas galėjo pagalvoti, kad sulauksime tokio amžiaus?, – pasakojo Thelma. – Tikrai nesitikėjome – ir vis tik, mes vis dar čia“.
„Jei jautiesi jaunas, tai ir išliksi jaunas“, – tvirtina Elma, kuri kas vakarą mėgaujasi brendžiu ir limonadu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Elma ištekėjo už staliaus Billo Hewitto, o Telma – už skrybėlininko Josepho Barratto. Elma buvo pašaukta dirbti į „Fairey Aviation“ gamyklą, kur karo metais buvo gaminamos dalys karališkosioms oro pajėgoms.
Geriausia dovana – buvimas kartu
Thelmos vyras buvo paimtas į karo nelaisvę Italijoje ir buvo laikomas toje pačioje stovykloje kaip ir jo kuopos kapitonas seras Douglas Baderis, kuris vėliau išgarsėjo tuo, kad bandydamas atlikti akrobatinį triuką neteko kojų.
1959 m. Thelma ir Joe tapo užeigos savininkais gimtajame Stockporto mieste, tačiau kai jų sūnui Tony buvo keli mėnesiai, ji darbą metė. Paklaustos, kas buvo geriausia būnant dvynėmis, seserys atsakė, kad tai, jog visada turėjo viena kitą.
„Dvynės yra dvynės, – sakė šešių vaikaičių promočiutė Elma. – Mums nereikėjo draugų – visada turėjome viena kitą.“
Tačiau dvynės sakė, kad ne visada taip gerai sutardavo kaip dabar – jaunystėje kartais draskydavo viena kitai akis.
Pirmasis Elmos vyras Billas mirė netrukus po karo, o Thelmos vyras Joe dirbo skrybėlininku Stokporte.
„Jis dirbo skrybėlių versle ir, jei būdavo pastebėtas be skrybėlės, gaudavo ketvirtadalio svaro dydžio baudą, – pasakojo Thelma. – Ne kartą, kai mes dar draugavome, aš šniukštinėdavau prie įėjimo ir iškilus grėsmei jį perspėdavau, kad užsidėtų skrybėlę.“
Seserys pasakojo, kad joms visada patiko vakarais pramogauti, ir jos vaikštinėdavo po miestą ieškodamos naujų suknelių, kad galėtų pasipuošti.
