Silantavimas – iki 14 metų
Ligonių kasos primena, kad vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais. Tai – dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos.
Procedūra atliekama gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorine ligonių kasa dėl odontologinės pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Šią procedūrą atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Už ką dar sumoka ligonių kasos?
Be silantavimo pirminei odontologijai priskiriamas visas nespecializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas:
dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.
Svarbu žinoti, kad ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui tenka mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Išimtis taikoma ir mokėti už tai nereikia vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (pateikus gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas – tada reikia mokėti patiems.
Protezavimas – be eilių
Ligonių kasos taip pat primena, kad jau beveik dvejus metus pacientams nebereikia laukti, kol jiems bus suteikta teisė į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas.
„Jau nukeliavo į užmarštį tie laikai, kai pacientai metų metus laukdavo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo, o tik tuomet pačių paslaugų. Dabar žmonėms nebereikia pildyti įvairių dokumentų, laukti ligonių kasos patvirtinamųjų laiškų dėl įrašymo į eilę, o vėliau ir teisės į kompensuojamąsias paslaugas suteikimo. Procesas tapo paprastesnis, trumpesnis ir pacientams, ir gydytojams. Gyventojams suteiktų dantų protezavimo paslaugų skaičius auga kasmet“, – aiškino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rasa Savičiūtė.
Dantų protezavimo paslaugos teikiamos kaip ir kitos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos gydytojų specialistų paslaugos. Tai reiškia, kad pacientai pirmiausia turi kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje jie yra prisirašę, arba kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Gydytojas nustato dantų protezavimo pagrįstumą, išrašo pacientui elektroninį siuntimą ir tada jau galima kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa.
Šiuo metu teisę gauti PSDF lėšomis apmokamo dantų protezavimo paslaugas turi apdraustieji, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti gyventojai, vaikai bei žmonės, kuriems gydyta burnos, veido ir žandikaulių onkologinė liga.
Pakartotinai protezuoti dantis valstybės lėšomis galima po 3 metų
Nemažai žmonių, kurie pasinaudojo šiomis paslaugomis, teiraujasi, ar jas gali gauti pakartotinai. VLK specialistai paaiškina, kad susiprotezavę dantis, vėl gauti šias paslaugas minėti gyventojai gali po 3 metų nuo tada, kai kompensuojamosios dantų protezavimo paslaugos suteiktos ir ligonių kasų gydymo įstaigai apmokėtos. Norint jas gauti pakartotinai, netaikoma jokia išskirtinė tvarka ar sąlygos.
Ligonių kasos primena, kad tiek dėl pirmo, tiek dėl pakartotinio kompensuojamojo dantų protezavimo apdraustieji pirmiausia turi kreiptis į gydytoją odontologą. Jis arba gydytojų konsiliumas sudėtingesniais atvejais, nustatę dantų protezavimo pagrįstumą, pacientui įteikia pranešimą apie teisę gauti šias paslaugas ir užregistruoja šią teisę įgijusį žmogų sistemoje. Visa tai gali atlikti gydytojas odontologas gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs, taip pat kitose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa dėl gydytojo odontologo konsultacijų.
Tiesa, yra kelios termino išimtys: iš karto, nelaukdami, kol praeis 3 metai po ankstesnio dantų protezavimo, PSDF lėšomis pakartotinai protezuoti dantis gali nepilnamečiai ir žmonės, kurie po protezavimo susirgo ir gydėsi burnos, veido ar žandikaulių onkologinę ligą ir kurių minimali kramtymo funkcija nebeužtikrinama (pvz., žmogus po protezavimo susirgo ir dėl burnos operacijos neteko dantų).
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, įgijus teisę protezuoti dantis PSDF lėšomis, visiems tai būtina atlikti per 3 metus. Deja, dėl vienokių ar kitokių priežasčių dalis žmonių to padaryti nesuskumba. Tokiais atvejais, vėl norėdami pasinaudoti šia privalomojo sveikatos draudimo garantija, procesą jie turi pradėti iš naujo – kreiptis į odontologą, kad jis nustatytų dantų protezavimo pagrįstumą ir iš naujo užregistruotų sistemoje.
Ligonių kasos primena, kad pacientai, kai jiems nustatomas dantų protezavimo paslaugų poreikis ir gydytojas odontologas juos užregistruoja sistemoje, iš karto gali rinktis bet kuriame Lietuvos mieste kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa, ir joje gauti paslaugas.
