Į daug dėmesio sulaukusias vestuves susirinkę svečiai rengėsi skirtingai – vienos moterys puošėsi ilgomis, uždaromis suknelėmis, kitos demonstravo pečius ir ilgas kojas. Kancleris pasakė, kad pagal tradicijas moterys turėtų rengtis santūriau.
„Ne mini kažkokios tai suknelės turėtų būti. Kita vertus, žiūrim ir pečius. Svarbu, kad kai žmonės meldžiasi, jų akys nevalingai nekryptų, kur nereikia. Kad moterys nebūtų priežastimi kito žmogaus nedėmesingumo maldoje. Yra gi tas nerašytas kodeksas, tarkim, ir priėmimuose visokiuose.
Būna gi ir parašo, kad reikia dėvėti kostiumą, kad žmogus neateitų dėvėdamas šortus“, – sako jis.
Skara – tik kai kurioms moterims
Nemažai komentarų sulaukė ir nuotakos apranga – buvo aptarinėjama jos skarelė, gaubianti galvą. V. Mockus teigia, kad skara reikalinga tik ištekėjusioms moterims.
„Kaip tik nuotaka ateina neapdengusi galvos, nes ji dar nuotaka. O kai jau tampa žmona, tada apsidengia galvą. Bet aš čia nematau jokios problemos, nes žinote, čia kiekvieno pasirinkimas. Bet dabar mažas mergaites nuo vaikystės auklėja apdengti galvą skarele, kad būtų įprotis.
Bet jei tai mergaitei pasakytų, kad skarelės dėvėti nereikia, ji nesuprastų, kodėl. Bet šiaip ortodoksų bažnyčiose mergaitės nedėvi skarelių ant galvų – jas dėvi tik ištekėjusios moterys.
Mes labai ramiai žiūrim į tuos žmones, kurie ateina neapsigaubę galvos. Kodėl? Todėl, kad jie dažniausiai nėra ortodoksai. Ir mes šiuo atveju neturim teisės ar versti juos elgtis, ar rengtis kažkaip. Žinoma, pagarba šventai vietai, ramybė kažkokia turi būti.“
Kancleris primena, kad ir katalikų bažnyčioje aprangos kodas panašus.
„Turime omeny, kad ir katalikų tradicijos yra tokios pačios, bet dabar kažkodėl pamirštame, kad katalikams irgi bažnyčios viduje privaloma dėvėti galvos apdangalą, bet dabar gi mažai kas tai daro. Na ir tuo labiau jei katalikų Bažnyčia neverčia, tai kodėl mes turime tai daryti?
Kiti žmonės ateina išvis netikintys, todėl mes visa tai suprantame ir ramiai reaguojame. Jei tai būtų mūsų tikintieji ir bendruomenės nariai, tai mes jau sakytume, kad nepridera, nes iš jų pavyzdį ima kiti.“
Vertina atlaidžiai, bet primena, kad turi būti išlaikoma pagarba
V. Mockus sako, kad ortodoksai aprangą vertina atlaidžiai – svarbiau ne tai, kaip žmogus apsirengęs, o kad atėjo pasimelsti.
„Būna ir tokių pavyzdžių: eina žmogus į darbą pro bažnyčią, bet visai neketina ten užsukti. Bet staiga žiūri – jis turi laiko. Ir kodėl nenuėjus ir nepasimeldus, jei pro šalį vis vien eina. Užsuki, pasimeldi, paprašai Dievo palaiminimo tai dienai ir visai nesvarbu, prieš ką.
Bet staiga praeivė supranta, kad nepasiėmė skaros. Tai ką, tai dabar bus priežastis neiti ir nepasimelsti? Tai būtų keista ir juokinga net.
Mes iš to problemos nedarome, nes yra įvairiausių priežasčių visokių. Ir jei mes kiekvieną pradėtume kamantinėti dėl ko nepasiėmė skaros, kodėl čia ir kam atėjo, tai mes būtume kvailio vietoje, žmonės iš mūsų juoktųsi.
Turime gan laisvą požiūrį į aprangos stilių ir detales, kadangi pas mus pamaldose žmonės ateina tikrai tinkamai apsirengę, tik kartais užklysta netinkamai apsirengę žmonės.“
Vis dėlto jis primena, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į kai kurias pagarbos normas.
„Ortodoksų bažnyčiose irgi yra tam tikri ribojimai: vyrams negerai dėvėti šortus, nes taip reiškiama nepagarba šventai vietai. Ištekėjusios moterys turėtų ateiti apsigaubusios galvą, mergaitėms tai nebūtina, vyrai turėtų būti nusiėmę kepures“, – primena V. Mockus.
