Kalcis – minkštas, pilkas, šarminis metalas. Tai penktasis labiausiai paplitęs elementas Žemėje bei gausiausias mineralas žmogaus organizme.
„Šis mineralas išlaiko mus stačius, leidžia mums judėti ir yra pagrindinė elektros signalų tarp mūsų ląstelių dalis“, – paaiškina gydytoja Eglė Marciuškienė.
Gydytoja tikina, kad maždaug 99 proc. kūne esančio kalcio yra kauluose bei dantyse, o likęs 1 proc. aptinkamas kraujyje bei kituose organizmo skysčiuose, audiniuose.
„Kalcis yra būtinas vaikų kaulų vystymuisi, augimui. Kai žmogus nustoja augti, kalcis išlieka būtinas, nes padeda palaikyti kaulų tankį ir sulėtina kaulų tankio, kuris yra natūrali senėjimo proceso dalis, mažėjimą. Moterys, ypač menopauzėje, praranda kaulų tankį dažniau nei vyrai ar jaunesni asmenys. Jos turi didesnę riziką susirgti osteoporoze, kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu“, – aiškina gydytoja.
Kalcis dalyvauja ir daugelyje kitų svarbių procesų, vykstančių ląstelėse. Nors kraujyje esantis kalcio kiekis yra nedidelis, jis yra būtinas, kadangi atlieka svarbias funkcijas, pavyzdžiui, padeda susitraukinėti raumenims, kad kūnas galėtų judėti.
„Kalcis taip pat padeda krešėti kraujui, kai kraujuojate. Jis būtinas normaliai širdies ir nervų sistemos veiklai, o įvairūs tyrimai parodė kalcio įtaką arterinio kraujospūdžio reguliavime“, – priduria pašnekovė.
Kalcio trūkumo simptomai
Kalcio kiekį kraujyje nustato įprastas kraujo tyrimas, tačiau jis negali parodyti, koks procentas kalcio yra kauluose.
„Tuo tikslu reikia išmatuoti kaulų būklę atliekant rentgeno tyrimą, vadinamą kaulų tankio tyrimu (DEXA skenavimas). Sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje gali išduoti būklę, vadinamą hipokalcemiją, o padidėjęs – hiperkalcemiją.
Lengva ar vidutinė hiperkalcemija ar hipokalcemija paprastai būna be simptomų, šios būklės nustatomos tik kraujo tyrimų pagalba. Kaulų tankio mažėjimas pradžioje taip pat būna besimptominis, todėl osteoporozė vadinama „tyliąja epidemija“.
Taip įvyksta tuomet, kai kartu su maistu negaunant pakankamai kalcio, kraujyje išsivysto kalcio trūkumas, todėl mūsų organizmas pradeda kalcį imti iš kaulų, kad atstatytų kraujyje kalcio kiekį.
Deja, šis kompensacinis mechanizmas kelia problemų, kai negauname pakankamai kalcio su maistu ilgą laiką, nes tuomet retėja kaulai ir įvyksta kaulų lūžiai“, – paaiškina gydytoja E. Marciuškienė.
Visgi, išduoti hipokalcemiją – sumažėjusį kalcio kiekį – gali pasireiškiantys nespecifiniai simptomai, tokie kaip: raumenų mėšlungis, ypač nugaros arba kojų srityje, sausa, pleiskanojanti oda, trapūs nagai, nerimas ar net depresija.
„Sunki hipokalcemija gali sukelti raumenų skausmą, spazmus ar net sustingimą, gali atsirasti lūpų, liežuvio, pirštų ir / arba pėdų dilgčiojimas, širdies ritmo sutrikimai – aritmija.
Apie 40 proc. kraujyje esančio kalcio yra susijungęs su kraujo baltymais, daugiausia albuminu. Su baltymais susietas kalcis veikia kaip atsarginis kalcio šaltinis ląstelėms, tačiau aktyviai neveikia organizme. Tik neprisijungęs kalcis veikia organizmo funkcijas, todėl hipokalcemija sukelia problemų tik tada, kai nesurišto kalcio kiekis yra per mažas“, – teigia laboratorinės medicinos gydytoja.
Kalcis taip pat yra ir daugelio fermentų kofaktorius, kadangi be šios medžiagos kai kurie fermentai negali veikti efektyviai:
„Tyrimai parodė, kad pakankamas kalcio vartojimas gali sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu. Tačiau, kaip jau minėjau, kalcio trūkumo dažniausiai neišduoda jokie ankstyvieji simptomai.
Visgi, ilgainiui pradeda mažėti kaulų tankis ir išsivysto taip vadinama osteopeniją arba kaulų tankio sumažėjimas. Negydant šių būklių, gali atsirasti osteoporozė arba trapūs kaulai – jie plonėja, greitai lūžta. Šią būklę neretai lydi skausmas bei laikysenos problemos.“
Gydytoja priduria, kad esant kalcio trūkumui, organizmas šią medžiagą pasiima ne tik iš kaulų, tačiau ir iš dantų. Tokiu atveju gali atsirasti dantų problemos, pavyzdžiui, dantų ėduonis, trapūs, silpni dantys ar sudirgusios dantenos.
Taip pat, mažas kalcio kiekis kraujyje yra siejamas ir su sunkiu priešmenstruaciniu sindromu (PMS).
Maisto produktai, turintys daugiausiai kalcio
Kalcio žmogaus organizmas gali gauti iš įvairių maisto produktų. Puikus kalcio šaltinis – pieno produktai. Gydytoja teigia, kad trys puodeliai pieno, jogurto ar pasukų per dieną aprūpina organizmą rekomenduojamu kalcio kiekiu per parą.
„Sūris, sojos pienas, tofu, sardinės ir lašišos taip pat kalciu praturtinti produktai. Net ir pusryčių dribsniai, vaisių sultys, šokoladukai, riešutai bei sėklos – ypač migdolai, sezamas ir šalavijas – ankštiniai augalai, grūdai, kukurūzų miltai ir kukurūzų tortilijos padeda palaikyti normalų kalcio kiekį organizme.
Kai kuriose tamsiai žaliose daržovėse, pavyzdžiui, špinatuose, brokoliuose, ropių lapuose ar lapiniuose kopūstuose taip pat yra kalcio, tačiau juose yra ir daug oksalo rūgšties, kuri mažina organizmo gebėjimą įsisavinti kalcį“, – įspėja pašnekovė.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja paaiškina, kad nustačius kalcio pokyčius kraujyje būtina atlikti papildomus tyrimus: „Tam, kad būtų nustatyta tikroji to priežastis, pravartu įvertinti inkstų funkciją, atlikti magnio, fosfato, prieskydinės liaukos hormono (PTH) ir vitamino D tyrimus.
Kalcio kiekį kraujyje ir kauluose kontroliuoja du hormonai – parathormonas (PTH) ir kalcitoninas. Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, todėl vaidina svarbų vaidmenį palaikant kalcio kiekį organizme.“
Rekomenduojama kalcio paros norma suaugusiam asmeniui yra apie 1000 mg. „Suvartojant 1000–1200 mg kalcio per parą jaudintis dažniausiai nereikėtų. Toks kiekis yra saugus ir nesukeliantis papildomų šalutinių poveikių, nebent labai lengvus simptomus, pavyzdžiui, raugėjimą ar padidėjusį dujų kaupimąsi“, – priduria gydytoja E. Marciuškienė.
Visgi, kalcis gali būti nesaugus tuomet, kai jis yra vartojamas viršijant toleruojamą dienos suvartojimo kiekį. Nerekomenduojama vartoti kalcio daugiau nei 2500 mg/d, nes toks kalcio kiekis gali būti toksiškas:
„Dėl per didelio kalcio kiekio gali išsivystyti hiperkalcemija. Vidutinė ar sunki hiperkalcemija gali sukelti nespecifinius simptomus, tokius kaip: nuovargis, galvos skausmas, apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas, padažnėjęs šlapinimasis ir troškulys.“
Anot pašnekovės, ženklus kalcio kiekio padidėjimas gali būti ir vėžio požymis. Kalcio kiekį kraujyje gali paveikti ir kai kurie vaistai, įskaitant: bisfosfonatus, kortikosteroidus, rifampiną, kalcitoniną, chlorokviną, cinakalcetą, denosumabą, foskarnetą, plikamiciną, hidrochlorotiazidą (HCTZ) ir kitus tiazidinius diuretikus.
