Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuvoje iš viso užregistruota daugiau nei 3,5 tūkst. ŽIV atvejų, iš kurių netoli 700 progresavo į AIDS.
Pagal rodiklį, kiek su ŽIV gyvenančių asmenų žino apie savo ligą, ją gydo ir yra suvaldę, Lietuva yra pati paskutinė tarp 39 Europos ir Vidurio Azijos valstybių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tai lemia faktas, kad beveik 60 proc. apie savo ligą žinančių asmenų vis dar nepradėjo arba netęsia gydymo, o apie 18 proc. – savo diagnozės dar nežino. Nežinioje galimai gyvena virš 700 Lietuvos gyventojų.
Kintantis ŽIV paciento profilis
Nuo šio viruso atvejų registravimo Lietuvoje pradžios, ŽIV paplito tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, daug lytinių partnerių keičiančių ar homoseksualių asmenų. Tai per daugelį metų nupaišė tipinį paciento paveikslą, kurį ir įsiminė visuomenė.
Tačiau Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja prof. R. Matulionytė įvardija, kad naujų ŽIV pacientų tipažas dabar yra gerokai pasikeitęs.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, daugiausiai užsikrėtimų 2021 metais registruota didmiesčiuose – Vilniuje bei Klaipėdoje, kas antras pacientas – 30–44 metų amžiaus darbingas asmuo.
„Šiandien šis virusas gali slėptis kasdien sutinkamų praeivių, kaimynų ar net artimųjų veiduose. Daug nenustatytų ŽIV atvejų slypi nebe tipinėse rizikos grupėse, o, pavyzdžiui, vidutinio ir vyresnio amžiaus moteryse, kurios dažniausiai net nesusimąsto apie galimą šio viruso grėsmę.
Šiuo metu paskirdami bendrus kraujo tyrimus šeimos gydytojai papildomai prideda ir hepatito C tyrimą. Šis virusas taip pat plinta per kraują, tad juo užsikrėtęs asmuo gali turėti ir ŽIV.
Todėl testuodami dėl hepatito C, medikai turėtų pagalvoti ir apie ŽIV, mat kuo anksčiau jis nustatomas, tuo greičiau galima pradėti gydymą ir tęsti kokybišką gyvenimą“, – pažymi infektologė.
Ji pasakoja, kad šio viruso labiausiai paveikiamos žmonių rizikos grupės – įkalinti asmenys, žemo slenksčio kabinetų lankytojai – ir taip nuolat testuojami, taip pat visuotinai tiriamos nėščiosios. Tačiau žmonės, kurie nepriskiria savęs jokiai rizikos grupei, natūraliai vengia profilaktiškai atlikti ŽIV tyrimus, nors iš užsikrėtimo tikimybių skalės jie neiškrenta.
Šiandien virusas dažniau nei per kraują yra perduodamas sperma ir makšties išskyromis, taigi didžiąją dalį naujų atvejų lėmė nesaugūs lytiniai santykiai, Lietuvoje, vadovaujantis statistika, netgi dažniau heteroseksualūs nei homoseksualūs.
Signalai apie ligą dažnai praleidžiami
NVSC duomenimis, praėjus kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo ŽIV, net 50–90 proc. asmenų pasireiškia ūmine vadinamai ŽIV stadijai būdingi simptomai. Visgi, dėl neišskirtinio jų pobūdžio, tokie signalai apie ŽIV dažnai ignoruojami arba priskiriami kitoms infekcijoms, pvz. koronaviruso ar gripo.
„Daugeliui virusų būdinga pakilusi kūno temperatūra, nuovargis, limfmazgių padidėjimas, apetito stoka, burnos ir ryklės gleivinės uždegimai ar sąnarių skausmai.
ŽIV išduoti galintis odos bėrimas ar niežėjimas taip pat maišomas su kitomis sveikatos ar mitybos problemomis. Kadangi šie simptomai gali būti neryškūs, tęsiasi vos savaitę ar dvi, apie reikšmingesnes ligas pacientai net nepagalvoja“, – sako prof. R. Matulionytė.
Gydytoja pabrėžia, kad tik pajutus tokius simptomus išsigąsti nereikia. Tačiau jei jie pasireiškia be aiškios priežasties ir ne gripo sezono metu, taip pat po nesaugių lytinių santykių, nustačius kitas lytiškai plintančias ligas arba hepatitą – reikėtų atlikti ŽIV testą.
Paprasčiausiu atveju, jį, kaip ir greitąjį koronaviruso antigenų testą, galima įsigyti vaistinėse, o pats naudojimo principas – beveik nesiskiria, reikės tik bakstelti į pirštą, o ne imti mėginį iš kvėpavimo takų.
Gydomas ŽIV gyventi netrukdo
Daug žmonių paprasčiausiai bijo atsakymo langelyje išvysti teigiamą rezultatą. Gydytoja aiškina, kad testavimasis yra svarbus, mat teigiama diagnozė – nėra nuosprendis, priešingai – tai galimybė atimti iš ŽIV galią.
Ligos poveikis organizmui pažabojamas specialiais Valstybės kompensuojamais vaistais, slopinančiais viruso dauginimąsi ir imuniteto naikinimą. ECDC duomenimis, Lietuvoje virusą iki nebeperduodamo ir nebeaptinkamo kiekio yra sumažinę maždaug 4 iš 5, arba išvis apie 1000, gydomų pacientų.
Kiti apie ligą dar nežino arba žino, bet nesigydo. Visi šie pacientai leidžia virusui toliau plisti. 38 gyventojams 2021 m. buvo nustatytas AIDS – sunkiausia ŽIV ligos stadija.
„Būtina suprasti, kad negydant ŽIV išeikvojamos žmogaus organizmo imuniteto jėgos ir jis tampa imlus kitoms infekcijoms.
Ši būklė vadinama AIDS: pasireiškia kitų virusų, grybelių, pirmuonių, bakterijų sukeltos infekcijos ir piktybinės ligos, pvz., tuberkuliozė.
Taip pat nuolat didėja tiesiogiai su ŽIV nesusijusių būklių rizika, pvz., miokardo infarkto, insulto, cukrinio diabeto, vėžio“, – pasakoja infektologė.
Gydytoja pažymi, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažiau žalos organizmui virusas būna padaręs. ŽIV gydymas leidžia gyventi visavertį ir kokybišką gyvenimą, susilaukti vaikų ir toliau turėti lytinius santykius be baimės užkrėsti partnerį.
