Praėjusių metų „herojus“ – patalinė blakė. 2018 m. buvo gauta kone dvigubai daugiau nusiskundimų dėl šių kenkėjų nei per 2017 m. ir bemaž 7 kartus daugiau nei 2015 m.
Patalinė blakė – žmonių krauju mintantis, daugiausia naktį ir dažniausiai miegamojo lovose aptinkamas mažas kenkėjas. Patalines blakes iš vienos vietos į kitą perneša žmonės ant drabužių, daiktų, po kambarius ir butus jos lengvai plinta per įvairius plyšius, ventiliacijos angas. Šiais laikais, kai keliaujama tikrai daug, patalinės blakės plinta žaibo greičiu.
Jei įtariama, kad namuose apsigyveno šis kenkėjas, patariama pirmiausia apžiūrėti miegamojo lovos pagalves, itin kruopščiai patikrinti visas patalynės, čiužinio siūles, net arti lovos esančius baldus (fotelius, sofas, staliukus ir kt.). Patalines blakes išduoda niežėjimas ar įkandimo žymės ant odos, mažos kraujo dėmelės ant patalynės.
Tarakonai „užkariautojai“
2018 m. kenkėjų kontrolės ekspertus „Dezinfa“ pasiekė net 591 užklausos dėl tarakonų. Jie puolė daugiabučiuose, nuosavuose namuose ir soduose įsikūrusius gyventojus. Daug užklausų gauta iš butus nuomojančių asmenų, taip pat naujakurių.
Iš viso pasaulyje yra apie 4000 rūšių tarakonų, iš jų maždaug 20 rūšių paprastai plinta gyventojų namuose. Lietuvoje dažniausiai sutinkami vokiškieji prūsokai ir rytietiški juodieji tarakonai. Esant geroms sąlygoms, jie rinksis angliavandenių ir baltymų kupiną maistą, tačiau neradę ką ėsti, jie mis išmatomis, klijais, dantų pasta, muilu ir net vienas kitu.
Pastebima, kad nusiskundimų tarakonais kasmet daugėja, todėl užkrėstumą šiais kenkėjais imta plačiau spręsti kompleksiškai – naikinti ne viename bute ar patalpoje, tačiau keliuose ar net visame name iš karto. Su tarakonais kovojama ištisus metus. Jei kitiems kenkėjams galioja sezoniškumo dėsnis, tarakonai šiai išlygai atsparūs – jie veisiasi ir plinta itin greitai, nesvarbu, ar vasara, ar žiema už lango. Net kelis mėnesius be ėdesio galintys ištverti ūsuotieji vabzdžiai net tik gąsdina gyventojus savo išvaizda, tačiau platina daug pavojingų ligų: salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę.
Graužikų pavojus
Kenkėjų kontrolės atstovai gavo kiek daugiau nei 500 užklausų apie graužikus. Pelės ir žiurkės, kaip įprasta, sulaukė daugiausia dėmesio. Beje, pastebima, kad kasmet daugėja graužikų platinamų susirgimų, todėl numoti ranka į jų krebždesį grindyse, sienose, į išmatas virtuvėje ar kitoje patalpose nevalia.
Nors dabar žiema ir graužikų aktyvumas yra šiek tiek sumažėjęs, verta prisiminti, kad pelės ir žiurkės dar rudenį įsikrausto į šiltesnes vieteles (gyvenamąsias patalpas, šildomus rūsius, garažus ir pan.) ir toliau gyvena įprastą gyvenimą – ieškosi maisto, dauginasi.
Graužikai ne tik naikina gyventojų maisto atsargas, bjauriai teršia namus ir kitas patalpas, tačiau platina itin pavojingas ligas, todėl su jais reikia kovoti apdairiai ir tiksliai. Įdomu tai, kad žiurkės maistą renkasi itin atsargiai.
Maža skruzdėlė – didelės problemos
Pavasarį, kai oras ima maloniai šilti, bunda skruzdėlės. Ieškodamos maisto, šiltuoju metų sezonu jos neretai užsuka ir į gyventojų namus. Manoma, kad pirmosios skruzdėlės atsirado prieš maždaug 110-130 milijonų metų, po dinozaurų išnykimo šie vabzdžiai dauginosi itin sparčiai ir suklestėjo.
Lietuvoje yra apie 40 rūšių skruzdėlių. Kai kurios jų dažnai sukelia nepatogumų ir žmogui: juodosios (sodo), rudosios žemės, raudonosios ugninės ir faraoninės. Pastarosios kelia realų pavojų gyventojų sveikatai, jos gyvena žmogaus apšildomuose pastatuose, yra visaėdes. Sodo skruzdėlės – dažnesnis individualių namų gyventojų galvos skausmas.
5 vietos „laimėtojos“ – blusos
Anot kenkėjų kontrolės ekspertų, pastaruoju metu blusomis skundžiasi vis daugiau gyventojų. Šie maži ropojantys vabzdžiai, nors dažniausiai gyvena gyvūnų kailyje, gali sukelti rimtų problemų: platina marą, žiurkių dėmėtąją šiltinę, kačių įdrėskimo ligą. Blusos pavojingiausios vaikų sveikatai.
Blusos kanda ne tik gyvūnams, tačiau ir žmonėms. Be to, jos plinta labai dideliu atstumu, o pagrindiniai ženklai, liudijantys užkrėstumą – gyvi vabzdžiai ant naminių gyvūnų kailio, maži įkandimai ant odos, įkandimo vietų niežulys. Blusas išnaikinti nėra lengva, todėl jei įtariama, kad namuose jų atsirado, patariama itin kruopščiai siurbti kilimus, baldus, gyvūnų guolius, naudoti specialias gyvūnams skirtas priemones nuo blusų, apsilankyti veterinarijos klinikoje, namuose taip pat būtina palaikyti švarą ir tvarką.
Blusa turi unikalų bruožą – ji gali pašokti iki 200 kartų daugiau už jų pačių dydį.
