Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė sąrašą ligų ir kitų sveikatos sutrikimų, kuriuos turint negalima vairuoti. Straipsnyje minimi 1 grupės AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai, o 2 grupės vairuotojams reikalavimai yra griežtesni.
Regėjimas
Visi kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti yra patikrinami šeimos gydytojo. Tikrinama, ar jų regėjimas yra pakankamai geras automobiliams vairuoti. Šio patikrinimo metu dėmesys kreipiamas į:
- regėjimo aštrumą,
- regėjimo lauką,
- regėjimą prieblandoje,
- jautrumą ryškiai šviesai ir kontrastinį jautrumą,
- diplopiją (dvejinimasis).
Vairuotojams, kurių regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto, pažymėjimai gali būti išduodami tik išskirtiniais atvejais, kuriuos patvirtina gydytojas oftalmologas.
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti binokulinis regėjimas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis, turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5.
Be to, regėjimo horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, regėjimo lauko plotis – ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.
Visai nematančių asmenų viena akimi arba matančių tik viena akimi (diplopijos atveju), regėjimo aštrumas turėtų būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,5.
Jeigu diplopija atsirado arba vienos akies regėjimas buvo prarastas neseniai, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti yra draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų sutikimą.
Klausa
Esant klausos susilpnėjimui (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 5 m atstumu, gydytojas otorinolaringologas atlieka audiogramą.
Jeigu geriau girdinčios ausies klausos sutrikimo laipsnis, esant 500 ir 1000 Hz dažniui, viršija 40 dB, būtina naudoti klausos ir susikalbėjimo pagalbinę priemonę.
Judėjimo sutrikimai
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami asmenims, kuriems nustatyti judėjimo sistemos sutrikimai, keliantys pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui.
Vairuotojo pažymėjimai fiziškai neįgaliems žmonėms, išduodami atsižvelgiant į vairuotojų sveikatos tikrinimo arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos išvadą.
Jeigu asmuo, turintis judėjimo sutrikimų, gali vairuoti tik transporto priemonę su rankinio valdymo sistema, priklausomai nuo to, ar asmuo planuoja vairuoti automobilį su automatine ar mechanine pavarų dėžę, išvadoje įrašomi 3 transporto priemonės pritaikymo kodai:
a) 20.06 (ranka valdomas stabdys), 25.04 (ranka valdomas akseleratorius) ir 10.02 (automatinis pavaros perdavimo skaičiaus parinkimas) – transporto priemonei su automatine pavarų dėže;
b) 20.06 (ranka valdomas stabdys), 25.04 (ranka valdomas akseleratorius) ir 15.02 (ranka valdoma sankaba) – transporto priemonei su mechanine pavarų dėže (šią kodų kombinaciją rekomenduojama naudoti, kai asmens sveikata tikrinama ne pirmą kartą ir jis jau vairuoja automobilį su mechanine pavarų dėže).
Širdies ir kraujagyslių ligos
Dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ar ligų gali staiga sutrikti cerebrinės funkcijos, o tai kelia pavojų kelių eismo saugumui.
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami prie nurodytų grupių priskiriamiems asmenims, patyrusiems toliau išvardytus širdies ir kraujagyslių sistemų sutrikimus, tik po veiksmingo šių sutrikimų gydymo, jei tie asmenys turi atitinkamo gydytojo išvadą, kad gali vairuoti:
- bradiaritmiją (sinusinio mazgo disfunkciją ir laidumo sutrikimus) bei tachiaritmiją (prieširdžių ir skilvelinę aritmiją), kai dėl šių aritmijų patiriama sinkopė ar jos epizodai;
- tachiaritmiją (prieširdžių ir skilvelinę aritmiją), sergantiems struktūrine širdies liga ir pasireiškiančią ilgalaike skilveline tachikardija arba skilvelių tachisistolija;
- simptominę anginą;
- sinkopę – trumpalaikį, greitai prasidedantį ir savaime praeinantį refleksinį sąmonės netekimą, kūno suglebimą, atsirandantį dėl nežinomų priežasčių, pablogėjus bendrajai smegenų kraujotakai, kai nėra duomenų, kad tokį sutrikimą lemtų širdies liga;
- ūmų koronarinį sindromą;
- stabiliąją krūtinės anginą, jei simptomai nepasireiškia atliekant lengvus pratimus;
- kuriems atlikta perkutaninė koronarinė intervencija;
- kuriems atliktas koronarinių arterijų šuntavimas;
- ūminį/praeinantį (tranzitinį) smegenų išemijos priepuolį;
- kuriems atlikta širdies transplantacija;
- kuriems atlikta širdies vožtuvo operacija;
- piktybinę hipertenziją, pasireiškiančią pakilusiu sistoliniu kraujospūdžiu (≥ 180 mmHg) arba diastoliniu kraujospūdžiu (≥ 110 mmHg) ir gręsiančiu ar laipsnišku organų pažeidimu;
- kurie turi įgimtą širdies ydą;
- kuriems implantuotas ar pakeistas defibriliatorius arba kurie patyrė tinkamą ar netinkamą defibriliatoriaus iškrovą;
- širdies nepakankamumą I, II, III klasių pagal Niujorko širdies asociacijos klasifikaciją;
- kurie naudoja širdies veiklą palaikančią priemonę
- pavojingą tachiaritmiją;
- kuriems implantuotas arba pakeistas nuolatinis širdies stimuliatorius;
- didelę miego arterijos stenozę;
Cukrinis diabetas
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami cukriniu diabetu sergantiems asmenims, tačiau jei tokie asmenys gydomi hipoglikemizuojančiais vaistais, apie jų būklę turėtų būti pateikiama gydytojo endokrinologo išvada, o jų sveikata turėtų būti periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą kas penkerius metus, tikrinama.
Asmuo, gydomas vaistais, sukeliančiais hipoglikemijos riziką, turi įrodyti, kad jis suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus ir geba tinkamai kontroliuoti savo sveikatos būklę, kad jam nepasireikštų hipoglikemija.
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems, kurie nepakankamai aiškiai suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus. Taip pat ir tiems, kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija, tačiau jei sunki hipoglikemija kartojasi ne miego metu, vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas tris mėnesius po paskutinio tokios hipoglikemijos atvejo.
Neurologinės ligos
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie serga sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada.
Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką.
1 grupės kategorijoms priskirtų epilepsija sergančių vairuotojų teisė turėti vairuotojo pažymėjimą nuolat (ne rečiau kaip kartą per metus) persvarstoma tol, kol jie nebūna išbuvę be priepuolių bent jau penkerius metus.
Jei asmuo serga epilepsija, jis neatitinka kriterijų vairuotojo pažymėjimui, kuriam netaikomos jokios sąlygos, gauti ir apie tai turi būti pateiktas pranešimas.
Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei asmuo yra patyręs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, atskirais atvejais toks asmuo gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą.
Žmogus turėjęs pirmą arba vienintelį neišprovokuotą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per šešių mėnesių laikotarpį daugiau priepuolių neturėjo ir jei atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas.
Tie, kuriuos priepuoliai ištinka tik miegant, gali būti laikomi tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau, nei nustatytas laikotarpis, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių.
Obstrukcinės miego apnėjos sindromas
Gydytojas neurologas arba gydytojas pulmonologas turi nustatyti obstrukcinės miego apnėjos (OMA) sunkumo laipsnį, kad tinkamai įvertintų paciento gebėjimą saugiai vairuoti ir paskirtų reikiamą gydymą bei nurodytų galimas pagalbos priemones ar taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodus.
Asmeniui, kuriam nustatoma vidutinio sunkumo arba sunki OMA draudžiama vairuoti.
Asmenys gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei pateikiama gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo išvada įrodo, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo kurso.
Sveikata turi būti reguliariai tikrinama ne rečiau kaip kas trejus metus, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatyto gydymo kurso, poreikį tęsti gydymą ir budrumo lygį.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Vairuoti draudžiama visiems, kurie turi demenciją. Taip pat jei žmogus turi psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant psichotropines medžiagas
Praėjus abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio.
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti
Vairuoti negali ir asmenys, kurie serga šizofrenija, tačiau esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai.
Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą.
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami turintiems asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
