Baltijos šalyse vėlyvą antradienio (kovo 1 d.) vakarą stebėta šiaurės pašvaistė, kurią galėjo matyti ir kiti - Šiaurės Amerikos bei šiaurinės Europos dalies - gyventojai. Aurora Borealis“ iliuminacijas ne tik stebėjo, bet ir užfiksavo Lietuvos bei Latvijos gyventojai. Estai ir suomiai reiškinio neišvydo dėl debesuoto dangaus.
Praėjusią savaitę NASA užfiksavo itin smarkų saulės žybsnį, kuris buvo paskutinis panašių žybsnių serijoje, kurie, beje, astronomų vertinami ne kaip patys stipriausi.
Šiaurės pašvaistė, dar vadinama ir lotynišku atitikmeniu Aurora Borealis, susidaro, kai Saulės vėjas pasiekia Žemę, įelektrintų dalelių srautas Žemės magnetinio lauko linijomis ima lėkti planetos ašigalių pusėn. Šio proceso metu dalelės Žemės atmosferoje susiduria su azoto ir deguonies atomais ir sukelia švytėjimą. Raudonai šviečia dalelės, susidūrusios su azotu, o po susidūrimo su deguonimi susidaro žalia spalva. Saulės dalelių sąveika su Žemės magnetiniu lauku gali sukelti vadinamąsias magnetines audras – mūsų planetos magnetosferos trikdžius. Pašvaistė susidaro ir dienos metu, tačiau yra nematoma, nes ją užgožia Saulės šviesa.
Saulės aktyvumo didėjimas ir Lietuvos naktinių padangių dabinimasis įspūdingais šiaurinių pašvaisčių šviesų spektakliais buvo prognozuojamas nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai prasidėjo kiek intensyvesnis Saulės aktyvumo etapas. Intensyvia ir ryškia šiaurės pašvaiste praėjusių metų lapkričio viduryje grožėjosi Skandinavijos ir Šiaurės Amerikos gyventojai. O stipriausia per 3 praėjusius metus magnetinė audra mūsų planetą buvo užklupusi 2010 m. balandžio 3 dieną, po Saulėje įvykusio Saulės vainiko masės išmetimo .
Jūsų dėmesiui – ir du vaizdo siužetai apie tai, kaip šiaurinė pašvaistė buvo matyti kaimyninėje Latvijoje ir po kokio Saulės žybsnio pastaroji Aurora Borealis susiformavo.
NASA užfiksuotas pusantros valandos trukęs saulės žybsnis: vaizdai fiksuoti kas 24 sekundes ir pagreitinti.
