Pasak jo, veidas apie žmogų gali pasakyti daugiau, nei mes įsivaizduojame. Atidžiau pažvelgus į šalia esančio žmogaus veido bruožus galime ne tik nuspėti jo charakterį, bet ir sužinoti gana asmeniškus dalykus – veidas gali išduoti netgi emocines ar fizines traumas.
T. Saparis yra baigęs ekonomikos magistro studijas ir jau 12 metų gilinasi į mediciną, psichoterapiją, psichosomatiką, jogą, ajurveda, sveiką gyvenseną, koučingą – ir tai dar ne visas sąrašas sričių, kuriose jis save išreiškia.
„Savęs nebandau kitiems kažkaip išskirtinai pristatyti – tiesiog būtų sudėtinga apibūdinti keliais žodžiais, todėl visada prisiderinu prie aplinkos ir galiu atstovauti daug sričių: jei kalbuosi su akademiniais medikais – naudoju medikų terminologiją.
Jeigu vedu jogos užsiėmimus – tuo metu esu jogos mokytojas. Esu „Facebook“ grupės „Psichologija. Santykiai. Gyvenimas“, kurioje šiuo metu virš 11 000 narių, įkūrėjas“, – pasakoja jis.
Domisi įvairiomis mokslo sritimis
Pašnekovas šypsodamasis atsako, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, mat jo gyvenimas yra labai nenuspėjamas – jis periodiškai gyvena Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, o kai Lietuvoje spaudžia šaltukas, T. Saparis laiką leidžia šiltuose kraštuose:
„Aplankiau virš 50 skirtingų šalių ir toliau keliauju, ieškodamas naujų patirčių, mokymų, saviugdos užsiėmimų, įdomių žmonių bei veiklų.
Taip pat dalinuosi savo praktikomis bei žiniomis Indijoje, Tailande bei kitose šalyse. Studijuoju visą gyvenimą, tačiau ne visada akademinėje bendruomenėje.“
Nufotografavo daugiau kaip 300 vestuvių
Jis taip pat jaučia itin didelę aistrą fotografijai ir fotoaparatą rankose laiko jau nuo vaikystės. Kaip jis pats sako, iš pradžių tai buvo hobis ir malonumas, kuris vėliau peraugo į pajamas nešančią veiklą.
T. Saparis pasakoja, kad dažniausiai fotografuoja portretus, tarp kurių, žinoma, užfiksuota nemažai vestuvių akimirkų. Vaikinas jau yra nufotografavęs daugiau kaip 300 gražiausių įsimylėjėlių švenčių.
„Turėjau progos bendrauti su daugybe nuostabių ir įdomių žmonių. Tai man buvo ir yra itin įdomu, nes galiu per labai trumpą laiką pažinti žmones, lavinti savo įgūdžius, kartu žmonėms padėdamas užfiksuoti jų gyvenimo akimirkas“, – džiaugiasi pašnekovas.
Gali perprasti žmogų iš jo veido
Vis dėlto vaikinas pripažįsta, kad šiuo metu fotografuoja vis rečiau ir tik keletą kartų per metus veda fotografijos mokymus, mat daugiausiai jo laiko užima asmeninės konsultacijos, kurių metu T. Saparis žmones konsultuoja asmeninių problemų, sveikatos, santykių klausimais, kuriuos atskleisti padeda ir veidoskaita.
„Tai labai įdomi metodika, leidžianti itin greitai nusistatyti žmogaus asmenybės tipą, dominuojančius charakterio bruožus, emocinę būseną, tam tikras ligas ar negalavimus“, – apie veidoskaitą pasakoja koučeris.
Paklaustas, kaip susidomėjo žmonių „skaitymu“ iš veido, jis šypteli, kad veidoskaita į jo gyvenimą atėjo savaime, mat jis daug metų domėjosi saviugda. Pasak jo, ši metodika jam padeda greičiau pažinti žmogų ir tokiu būdu padėti jam efektyviau išspręsti iškilusias problemas:
„Ilgą laiką stebėdavau žmones, bendraudavau su jais ir bandydavau suprasti, kodėl vieniems sekasi, o kitiems ne? Kodėl vieni nuolat silpni ir sergantys, o kiti turi daugybę gyvybinės energijos?
Kodėl kažkas yra labai greitas ir nuolat „užsidegęs“, o kitas – visiškai apatiškas ir melancholiškas? Sujungus turimas žinias ir praktikas, galima per keletą sekundžių atsakyti į visus šiuos klausimus ir dar daugiau.“
Pasak jo, veidoskaitą greičiau įsisavina empatiški ir jautrūs žmonės tačiau, įsigilinęs į šią metodiką, ją gali perprasti kiekvienas.
„Žinoma, pagrindinis dalykas yra ilga praktika, be kurios teorinės žinios bus nepritaikomos. Manau, beveik kiekvienas gali to išmokti, tik ne kiekvienam gali pavykti taikyti tai praktiškai.
Visiems, kuriems kažkiek įdomi ši sritis, labai rekomenduoju, mano nuomone, geriausio Lietuvoje veidoskaitininko Žydrūno Sadausko knygą „Veidoskaita. Praktinis vadovas“.
Joje yra labai daug esminių, bazinių žinių, kurios tikrai labai vertingos bet kuriam žmogui kasdienybėje. Kam bus įdomu, Žydrūnas veda ir įvairaus lygio veidoskaitos mokymus: nuo pradedančiųjų iki meistrų“, – dalijasi T. Saparis.
Iš veido gali pamatyti, ar žmogus patyrė traumas
Pasak pašnekovo, gebėjimą „skaityti“ iš žmonių veido galima panaudoti visur ir visada. Pavyzdžiui, T. Sapario teigimu, jis gali greitai nustatyti, ar žmogus smulkmeniškas, ar nekreipiantis dėmesio į detales, intravertas ar daug bendraujantis, turintis labai aiškią nuomonę ar ją lengvai keičiantis.
Vis dėlto pašnekovas atkreipia dėmesį, kad iš veido, toli gražu, galima pasakyti ne viską. Tačiau, anot jo, atidžiai pažvelgę galime netgi suprasti, kokias emocines patirtis ar fizines traumas žmogus yra patyręs:
„Emocinės patirtys, fizinės traumos gali būti matomos 1–2 metų tikslumu. Polinkis priklausomybėms, ligos, pagrindinių organų veikla, charakterio savybės, jautrumas, aktyvumas – visa tai galima itin greit diagnozuoti vien iš žmogaus veido.“
T. Saparis priduria, kad išnagrinėjus žmogaus veidą taip pat galima išskirti jo stipriąsias ir silpnąsias savybes, o tai pasitarnauja ieškant tinkamiausios profesinės krypties ar siekiant kurti tvirtus ryšius su aplinkiniais.
„Sujungus veidoskaitos žinias su kitomis, galima itin tiksliai nustatyti, kokia veikla labiausiai tinka žmogui, koks partneris tinkamiausias gyvenime.
Taip pat, ko reikėtų vengti tam, kad nešvaistytų savo energijos ir kokie dalykai žmogų skatina geriau jaustis. Trumpai kalbant – tai labai galinga metodika. Tereikia naudoti pagal paskirtį“, – nurodo jis.
Negalima daryti išvadų iš 1 žmogaus bruožo
Pašnekovas sako nenorintis atskleisti pernelyg daug veidoskaitos paslapčių, nes, anot jo, neįgudęs žmogus gali savaip interpretuoti informaciją ir imti „klijuoti“ kitiems etiketes. Vis dėlto jis pasidalija keletu savo darbo subtilybių:
„Paprastai kalbant, žmogaus kietieji audiniai – kaulai – formuojasi labai lėtai ir ilgai, todėl gyvenimo eigoje jie keičiasi, bet labai lėtai. Pavyzdžiui, nosis auga visą gyvenimą, o minkštieji veido audiniai – raumenys, oda, raukšlės – susidaro gana greitai – per metus ar mėnesius.
Todėl jeigu žmogus 5 metus yra labai piktas, įtūžęs ir viduje laiko pyktį, net ir žmogus, neturintis bazinių veidoskaitos žinių, gali matyti veide besiformuojančius ar jau susiformavusius bruožus: raukšles kaktoje, nosies šonuose, lūpų kampučiuose.
Tie, kas moka skaityti iš veido, sujungia daug skirtingų parametrų į bendrą visumą ir gauna labai aiškų atsakymą apie emocinę žmogaus būseną.“
Jis pabrėžia, kad jokiu būdu negalima daryti išvadų iš 1 žmogaus bruožo ar požymio, o tai, pasak jo, yra dažniausia pradedančiųjų veidoskaitininkų klaida. Taip pat jis priduria, kad pats nemoko kitų „skaityti“ iš veido, o tik veda konsultacijas ir suteikia žmonėms informaciją apie tai, ką veidas pasako apie juos.
„Yra gerų mokytojų, kurie tuo užsiima, todėl žmones nukreipiu į juos. Manau, kad reikia labai atsakingai pasirinkti, kam galima duoti tokias žinias, o kas jas gali panaudoti negatyviai“, – teigia T. Saparis.
