Mano brolio vestuvės Šiauliuose vyko birželio mėnesio pradžioje. Susirinko daug žmonių, tarp kurių mūsų trečios eilės pusseserė. Ji atvyko su savo sužadėtiniu – visa pasipuošusi, pasitempusi, su puošnia suknele ir profesionaliu makiažu. Tikrai, visi gyrė ir sakė, kad atrodo kaip lėlė.
Tiesa, šventei įpusėjus, lėle jos niekas nebevadino
Viskas įvyko tada, kai mergina tiesiog padaugino šampano. Karšta diena, taurė po taurės, atrodo, visiškai nekaltai, tačiau jai to užteko – ji prisigėrė tiek, kad pradėjo neadekvačiai elgtis, prisiminė senas giminės nuoskaudas.
Net kažką pradėjo sapalioti, kad per daug pinigų pridėjo į vokelį – kitaip tariant, nuo kiekvieno jos žodžio apimdavo svetima gėda.
Aš pati augau kaime ir mačiau, kaip elgiasi po talkos padauginę kaimiečiai – pasipyksta, pasibara, bet nepradeda kelti senų nuoskaudų ir draskyti akių svetimiems! O čia – žemiau plintuso, tikrai.
Kai jos vaikinas pamatė, kad ji peržengė visas ribas, įsisodino ją į automobilį ir parsivežė namo. Kitą rytą, kaip jis pats sakė, ji nelabai ką prisiminė, tik nuotrūpas, tačiau vis tiek paskambino jauniesiems atsiprašyti už sugadintą šventę.
Iš tiesų, labai apmaudu, kad atėję žmonės, net visai svetimi, turėjo tiek daug prisiklausyti negražių žodžių, replikų apie kitų išvaizdą ar net praeitį, kuri niekam jau neberūpi. Svetimą gėdą jautė visi...
Autorius: skaitytoja Skaistė
