Ji sako, kad abi meilės dienos yra analogiškos šventės, tik Valentino diena yra krikščioniška, o Gegužės 13-toji – pagoniška. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka būtent meilės deivė Milda:
„Milda yra gana stipri deivė, nebūtinai santuokinės meilės. Taip pat ji yra ir vaisingumo deivė, jos dėka mes neišnykome. Būtent per Mildos dieną prasideda vaisingiausias ir mistiškiausias metų periodas, kuris baigiasi tik po Joninių“.
Būrėja pasakoja, kad jau nuo seno laikotarpis nuo Mildos dienos buvo skirtas įvairioms gegužinėms, jaunimo šokiams, dainoms ir poravimuisi, kad jie rudenį, nuėmę derlių, jau galėtų tuoktis. Meilę į namus prisikviesti buvo bandoma įvairiais mistiškais augalais:
„Merginos labai dažnai sėdavo medetkas. Jei patinkantis vaikinas ateidavo į kiemą ar palydėdavo po šokių iki vartelių, mergina paimdavo šluotą nuo pečiaus ir sušluodavo tas simbolines batų dulkes. Tada suberdavo jas į lysves ar taip vadinamus rūtų darželius“.
Buvo tikima, kad tai padės į namus prisikviesti patinkantį žmogų ir pelnyti jo meilę. Taip pat, jei iki Mildos dienos dar nebuvo pasodintos rūtos, merginos sėdavo ir jas. Buvo tikima, kad jei mergina pasės rūtas, ji greitai ištekės.
Palanki diena žolelių rinkimui
V. Budraitytė atskleidžia, kad šią dieną reikėtų stengtis nesipykti, nevartoti alkoholio. Palankiausia būtų padaryti ką nors gero dėl kito žmogaus arba rinkti tam tikras žoleles, kurios šiandien turi ypač stiprią galią.
„Ši diena labai tinkama beržų lapų ir visokių vaistažolių rinkimui, ypač susijusių su meile – medetkų, šalavijų, rūtų. Galima jų prisirinkti, pasidžiovinti ir turėti prieskoniams“.
Būrėja sako, kad yra ir dar vienas magiškas meilės augalas, kurį dauguma žmonių pamiršta:
„Yra tokia žolelė gelsvė. Šiandien galima tiems, kurie jas turi daugiametes, jas nusipjauti ir padėti džiovinti. Vėliau jas galima dėti į arbatą, sriubą, salotas, nes jos ne tik suteikia gardumo, bet ir gali padėti pelnyti norimo žmogaus dėmesį“.