Profesorius, etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad remiantis senaisiais lietuvių papročiais, Jurginės – labai svarbi šventė, reiškianti ganiavos pradžią.
„Lietuviška patarlė sako: „Šventas Jurgis tvartus atidaro“, o rudenį šv. Martynas juos uždaro. Tai labai svarbus ciklas, kuomet galvijai buvo ganomi lauke“, – pasakoja profesorius.
L. Klimkos teigimu, ši diena gali parodyti, koks bus likęs pavasaris. „Jeigu iš ryto būtų šalna, arba, kaip graži patarlė sako, „jeigu šventas Jurgis ant širmo žirgo atjotų“, pavasaris bus vėlyvas. Jeigu per Jurgines bus rasota žolė, pavasaris laukia geras, malonus, ankstyvas“, – aiškina L. Klimka.
Šv. Jurgio diena apipinta papročiais
L. Klimka pasakoja, kad Jurginių diena – labai sureikšminama pavasario šventė. Joje matomi ir baltiškosios istorijos aspektai. Pavyzdžiui, senuosiuose baltų papročiuose buvo dievaitis Ganiklis – o apie tai rašo ir Dionizas Poška, Motiejus Valančius, Liudvikas Adomas Jucevičius.
„O senieji lietuvių papročiai buvo šio dievaičio pagerbimas – atnašavimas. Pirmiausia, galvijai buvo išgenami iš tvarto. Daug apeigų buvo susiję su tuo, kad banda būtų išganoma be nuostolių ir pavyktų išvengti vilkų sudraskymo. Vilkai buvo šv. Jurgio kurtai, tad žmonės manydavo, jei pasimels šv. Jurgiui, jis savo kurtus sutramdys.
Norint išginti gyvulius, ant tvarto slenksčio buvo dedami du, svogūnų lukštais nudažyti kiaušiniai, vadinami „jurgučiais“ ir ilgas, dvirankis pjūklas. Iš tvarto genami galvijai linksmai pasitikdavo pirmąją žalumą, bet šeimininkai atkreipdavo dėmesį, ar jie nužkliudė margučių bei pjūklo.
Jei užkliudė, tai reiškė, kad gyvulys yra skirtas vilkui ir jo niekas neišsaugos, o jei ne, viskas bus gerai“, – pasakoja profesorius.
Siekdavo apsaugoti mylimus gyvulius
Entologas dėsto, kad vėliau šeiminkas į ranką paimdavo spyną, atsivesdavo bandą, aplink ją apeidavo ir užrakinęs spyną padedėdavo ją ant slenksčio. Tai reiškia, kad visa banda vasarą bus apsaugota nuo vilkų, stichinių nelaimių.
„Paskui šeiminką eidavo ir piemuo, kuris su kiekvienam arkliukui ar karvutei suduodavo per užpakalį su šermukšnio rykštele. Paskui rykštę užkišdavo tvarte. Vėliau tas pats piemuo prisirenkdavo tiek akmenukų, kiek yra avelių ir visą gausybę akmenų sužerdavo į tvarto kampelį.
Tai simbolizuodavo ganiavos metu pasiekiamą sėkmę, laimingai suvaryti visus gyvulius.
Šeimininkė iš trobos atsinešdavo molinį indelį, ten įsidedėdavo žarijų ir eidama su indeliu, apsmilkydavo karvių tešmenis ir snukius tam, kad galvijai nesusirgtų, gyvatė neįkirstų.
Vėliau šeiminkė nuspręsdavo į kiemą išleisti žąsiukus, ančiukus. Juos išleisdavo paimdama po vieną ir perkišdama per seno rato, derva įmirkusią stebulę. Tai gyvūnus apsaugodavo nuo vanagų. Ši diena buvo skirta gyvulių gerovei“, – teigia L. Klimka.
Šią dieną draudžiama tai daryti
Etnologas akcentuoja, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas arkliams. L. Klimkos teigimu, jei oras būdavo geresnis, arklius šeimininkas nuvesdavo prie upelio ar ežero, išmaudydavo, su šepečiu pamasažuodavo nugaras, apipjaustydavo kanopas ir leisdavo jiems ilsėtis.
„Arkliai šią dieną ilsėdavosi, išskyrus tada, kai reikėdavo su jais nuvykti į mugę. Vilniuje Jurginių mugė tęsdavosi net 2 savaites. Net ir dabar Vilniuje yra išlikusi arklių gatvė“, – primena profesorius.
L. Klimka sako, kad buvo draudžiama įvairiais būdais judinti žemę. Žmonės vieni kiteims neleisdavo nei arti, nei akėti ar kalti kuolo:
„Ši diena skirta tik gyvulių gerovei. Šios apeigos buvo atliekamos, neatsižvelgiant į orą. Jei už lango būdavo balta, kaip ir šiomis dienomis, žmonės sakydavo: „Šventas Jurgis ant šėmo žirgo atjoja.“ Visgi net jei šalta, gyvulius iš tvarto reikėdavo išvesti bent trumpam.
O vėliau šeimininkė kepdavo ypatingą duoną, į kurią įmušdavo pora kiaušinių. Duoną atiduodavo elgetoms arba riekutę nešdavosi prie rugių lauko. Rugiai per šv. Jurgines turi būti taip pasikėlę, kad net „varnos nesimatytų“.
Dažniausiai į rugių apžiūrą eidavo vyriausia šeimos galva ir jauniausiajam šeimos nariui sakydavo: „Einam pažiūrėti kaip rugiai auga.“
Šv. Jurgio diena minima ir bažnyčioje
Etnologas pasakoja, kad šią dieną žmonės važiuodavo į bažnyčią, nes daugumoje kaimų, buvo pastatytas šv. Jurgio altorius. Ant šv. Jurgio altoriaus buvo liejamos vaško figūrėlės, primenančios gyvuliukus.
„Tą vašką tikintieji padovanojo bažnyčiai, o zakrastijonas iš jo darydavo žvakes.
O Palangoje ant Birutės kalno buvo astronominių datų stebėjimo vietą, kurių pagrindinė ašis buvo nukreipta į Jurgines. Iki šiol Palangoje šv. Jugio atlaidai yra žymi šventė. Kryžiuočiai užėmė Palangos arealą, sugriovė pagonišką stebyklą ir pastatė ten bažnyčią.
Dabar toje vietoje stovi koplyčia, kuri pavadinta ne kieno kito, o šv. Jurgio vardu“, – teigia jis.
Šiluma dar nenudžiugins
L. Klimka sako, kad pavasaris užsitęs dar ilgai. Vyro teigimu, artėja šalnos, kurios įprastai aplanko kiekvieną pavasarį. Šalnų stiprumą nuspėti labai sunku, nes jos priklauso nuo augmenijos sklaidos: „Jei staiga sužaliuoja daug augalų, jie išgarina daug žemės vandens. Žemės paviršius turi atšalti – jei vanduo išgaruoja, temperatūra krenta.“
Profesoriaus teigimu, paskutinėmis dienomis, sulaukėme šalnų, kurios vadinamos „papartinėmis“, nes miške nušaldė paparčius. Profesorius pasakoja, kad senovėje tokiu metu kaimo žmonės žiūrėdavo ar pirma išsprogs beržas, ar alksnis. Taip atspėdavo pirmosios vasaros pusės orus.
„Jei pirmasis išsprogsta alksnis – bus daug lietaus, o jei beržas – oras bus sausas ir gražus.“ Profesoriaus teigimu, norint sužinoti, kada sugrįš šiluma – derėtų stebėti, kada parskris kregždės. „Jos atneša tikrą šilumą. Žmonės sakydavo: „Kol kregždės negrįžo, skrandos nemesk.“ Tad dar bus šalta“, – pasakoja jis.
Lietingą vasarą pranašauja ir skruzdėlės, jeigu įsirengia lizdą ant kokio nors kupsto. Pažvelkite ir į paukščių lizdus – jeigu jie susukti pietinėje pusėje, reiškia, vasara bus vėsi ir vėjuota, tad paukščiai nuo to saugosi iš anksto. Dar kiti pranašai – gandrai.
„Gandrai šiemet parskrido kiek pavėlavę, tai rodo, kad šiluma neskuba atkeliauti. Vėliau žmonės žiūrėdavo, kaip gandrai elgsis, kai sudės kiaušinius lizde. Jie kartais suskaičiuoja jų skaičių ir dalį išmeta – arba gandriuką, arba kiaušinį.
Jeigu kiaušinį išmeta, bus blogi metai, jeigu gandriuką, nieko blogo“, – pasakojo profesorius.
Šilti orai aplankys tik gegužės antrojoje pusėje. Lauks permainingi orai. Ankstesni požymiai rodė, kad pavasaris bus vėlyvas. Juk neseniai buvo dvi vasariškos dienos, o dabar jau sulaukėme šalnų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
