„Kartais sakoma, kad Dievas yra toli nuo žmogaus. Tai Verbų sekmadienis <...> yra pajautimas Viešpaties meilės ir rūpesčio mumis.
Tuo pačiu tai įpareigoja ir mus, kaip Dievo vaikus, tapti Jėzaus rankomis, prisiliečiant prie kito žmogaus skausmo, pagalbos. Tai žmogų paverčia Dieviškos meilės bendradarbiu. Dėl to visa šita savaitė mums, krikščionims, yra be galo svarbi“, – pradėjo pokalbį kunigas.
Prisimenama Kristaus kančia
M. Šlaustas tęsė, kad Verbų sekmadienis yra labai svarbus dėl to, jog tai yra ir pasiruošimo momentas įžengti į Didžiąją velykinę savaitę. Jos metu prisimenama Jėzaus kančia.
„Verbų sekmadienis yra momentas, kai mes įžengiame į Didžiąją savaitę, į Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo šventimą.
Verbų sekmadienis yra tas momentas, kai minime Kristaus įžengimą į Jeruzalę prieš savo kančią. Kristus iškilmingai įžengia į miestą, jį pasitinka žmonių šūksniai, sveikinimai, o kelias jam nuklotas palmių šakelėmis. Pagrindinis įžengimo į miestą tikslas – atpirkti žmoniją, tad eidamas į miestą Jėzus jau suvokia savo kančią, kuri jo laukia“, – apie svarbų momentą pasakojo kunigas.
Jis taip pat atskleidė ir simbolinę Verbų sekmadienio reikšmę: „Dažnai šis sekmadienis yra tarsi Kristaus kančios sekmadienis, bažnyčiose prisimenama kančios istorija liturgijos metu.
Iš tiesų, tai liturgija įveda mus į gilesnę Verbų sekmadienio prasmę. Jėzus pasitinkamas su džiaugsmu, o paskui, Didįjį penktadienį, šūksnius pakeičia jo pakabinimas ant kryžiaus.“
Ypatingas pavadinimas
Verbų sekmadienis taip pat yra ypatingas savo pavadinimu. Kunigas atskleidė, kodėl visame pasaulyje šis sekmadienis vadinamas „Palmių sekmadieniu“, o Lietuvoje – „Verbų sekmadieniu“
„Didžiojoje pasaulio dalyje tai yra „Palmių sekmadienis“, nes žmonės klojo palmių šakas Jėzui įžengiant į Jeruzalę.
Pas mus tuo tarpu dėdavo žalias kadagio šakeles, kurias galima pastebėti ir Vilniaus verbose. Jos dabar labai išgražėjo ir turi savo tradicijų. Dėl to taip vadinama“, – apie skirtumus tarp ypatingos datos pavadinimų kalbėjo kunigas.
Tikintieji šią dieną turi pareigų
M. Šlaustas tikino, jog ši diena ypač svarbi tikintiesiems. Jis priminė, kad šią dieną kiekvienas iš jų turi pareigų.
„Visų pirma, reikia jungtis į bendruomenės maldas. Juk Verbų sekmadienį jau praeitas Gavėnios etapas ir tas susirinkimas mūsų liturgijai, šventimui reikalingas savęs nuteikimui, savęs paruošimui Didžiajai savaitei.
Reikia pamąstyti, ką Dievas dėl žmogaus padarė, kaip jis atėjo į istoriją, kaip jis myli žmogų ir iš ko jis žmogų atpirko. O atpirko iš to, kas žmogų naikina, iš tos mirties <...>“, – aiškino kunigas.
„Verbų sekmadienis, kaip ir kiekviena Viešpaties diena, turi būti pašvęstas Dievui ir žmogui. Tai reikia atrasti laiko savaitės bėgime, darbuose, ateiti ir susiburiant į bendruomenę leisti Viešpačiui mums sustiprinti, paguosti.
Reikia tą dieną paskirti ir savo artimiesiems. Sakoma, švęsk sekmadienį. Koks tas šventimas? Tai čia ne panirimas į darbus ir rūpesčius, o dienos paskyrimas savo šeimai ir dvasiniam poilsiui.
Tas Verbų sekmadienis po liturgijos mus įkvepia <...>. Tai svarbu atlikti ir išpažintį, paruošti savo širdį, atsiprašyti ne tik Dievo, bet ir artimojo tam, kad įžengtumėme pasiruošę į Dieviškąją savaitę“, – tikino M. Šlaustas.
