Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę.
Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“.
Sausio 13-oji svarbi visiems lietuviams
Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis.
Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.
Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo.
Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.
Uždegti atminimo laužai
Prie Televizijos bokšto sekmadienio popietę uždegti Sausio 13-ajai skirti atminimo laužai, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų Sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje, anksčiau pranešė naujienų agentūra ELTA.
Prie paminklo, kuriame iškalti Sausio 13 dieną žuvusiųjų vardai, vainikus padėjo prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, Vilniaus meras Valdas Benkunskas, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir kiti valdžios atstovai.
Atminimo laužai, skirti Sausio 13-osios aukoms pagerbti, uždegti ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
