Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį.
Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.
Šiandien būtina padaryti kelis dalykus
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį – šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes – net 12 kartų, kad „per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas“.
Specialūs Užgavėnių dienos patiekalai: riebi kiauliena, šiupinys (su mėsa verdama miežinių kruopų bei žirnių košė su virta kiaulės uodega ar šnipu), troškinti kopūstai, blynai, spurgos. Kiekviena šeimininkė privalo kepti blynus, kurių ateina prašyti persirengėliai ir gausus vaikų būrys.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė etnologė Eglė Valentė, blynai yra ypatingas šios šventės simbolis ir juos būtina kepti dėl vienos priežasties.
„Blynai tai Saulės simbolis, todėl junkimės su ta Saule, kuri dabar kyla vis aukščiau, kad ir mūsų vidinė Saulė kiltų. Tam, kad mes labiau pasitikėtumėm savimi, gyvenimu ir apskritai visu tuo, ką mums duoda gamta, Saulė, Žemė, kad suprastumėme, kad mes pasauliui galime duoti labai labai daug“, – pasakojo E. Valentė.
Tačiau, kaip teigė etnologė, yra dalykų, kuriuos ne tik būtina padaryti. Pasirodo, kai kurių veiklų reikėtų vengti:
„Mezginiai, audiniai, taip pat įvairiausi medžio rankdarbiai, apskritai visi įvairiausi žiemiški darbai turėtų būti pabaigti iki Užgavėnių. Baigiasi namų darbų periodas, jau laukiame pavasario, prasidės pasiruošimai lauko darbams ir tokiu būdu mes paruošime save išeiti iš namų į laukus, į miškus.
Taip pat šiukštu buvo draudžiama per Užgavėnes dirbti sunkiuosius darbus. Sakydavo, kas sunkiai per Užgavėnes dirbs, tas sunkiai dirbs visus metus.“
Orai išduos, koks bus pavasaris
Senoliai sakydavo, kad jei per Užgavėnes oras sausas, laukia sausas pavasaris, jei drėgnas – linai gerai derės.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė etnologas, profesorius Libertas Klimka, yra dar keli gamtos ženklai, kurie išduoda būsimus orus: „Sakydavo, jei Užgavėnių diena bus šviesi, gera, tai ir būsianti vasara bus nebloga. Todėl reikės vyti žiemą ir žiūrėti, kokie bus tie orai.“
Protėviams buvo svarbūs ne tik orai, bet ir derlius. Tad manoma, kad jei per Užgavėnes saulėta, gerai augs javai, jiems nereikės ypatingos priežiūros, jei snyguriuoja – bus geri linai.
Užgavėnių metu rengiamas ir karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.
Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Kartais vaidinamos vestuvės, kai nuotaka persirengia vyras, o jaunuoju – moteris.
Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis išvejamas, o karaliauja Kanapinis.
Morės deginimas – simbolinis veiksmas
Šventės metu vidurnaktį (šiais laikais anksčiau nei 24 val.) deginama Morė, kitur dar vadinama Kotre, Raseinių Magde, Čiučela. Tai didžiulė moters pavidalo iškamša.
Jos deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti viso, kas per žiemą buvo bloga, nuvyti blogą žiemos dvasią. Kai kur buvo paprotys Morę ne deginti, o skandinti.
„Morės, kuri dar kitaip vadinama Kotre ar Magde, sunaikinimas, yra atsisveikinimas su galia. Jos nebūtina deginti, galima ir paskandinti ar kitaip „numarinti“.
Ta galia tai žiemos šaltis, sąstingis, bet su ta jėga reikia atsisveikinti tam, kad ji kitais metais grįžtų. Jei mes su kuo nors neatsisveikiname, negalime su kažkuo ir pasisveikinti.
Iš tikrųjų, sunku pasakyti, kaip buvo tais senaisiais laikais. Mes sakome, kad atsisveikiname su žiema, bet iš tiesų mes atsisveikiname su More: ta rūsčia, didele, galinga žiema, ją pakeisdami į šviesą, šilumą ir jaukią galią“, – anksčiau pasakojo etnologė E. Valentė.
Išsiburkite, kaip seksis meilėje
Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias, buvo paplitę meilės burtai. Merginos skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas, apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus. Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė – kad šiemet ras porą, ištekės.
Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten būsimas jaunikis atvažiuos. Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė susirasti porą. Jei sniege gerai pasivoliosi, ir linai gerai derės.
Tikėta, kad, jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais baravykai kepurės dydžio dygs.
Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti, tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.
Jei šią dieną ant bičių avilio vandens nuliesi, bičių spiečius nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip vandens.
