Nesat girdėję apie švento Andriejaus burtus?
Papasakojo įdomiausius burtus
Kaip tik todėl į kompaniją pasikvietėme etnologą Libertą Klimką.
„Sakydavo žmonės, kad dvasios, kurios padėdavo, mūsų protėvių dvasios, kurios padėdavo derlių užaugint laukuose, dabar jau yra netoli mūsų, nes kartu su derliumi sugrįžta iš laukų. Ir burto esmė – kaip nors prašnekint tas dvasias“, - sako etnologas.
Taigi iš visų laukų prieš žiemos speigus dvasios susirenka į namus. Švento Andriejaus diena – pirmoji žiemos šventė – ypatinga, šią dieną ir lokys užmiega žiemos miegu, briedis tampa gamtos karaliumi. Tad laikas pats tinkamiausias ateičiai sužinoti. Tačiau ne bet kaip – būtini ritualiniai veiksmai ir šulinys. Mat jis – sąsaja su dvasių pasauliu. Vanduo – po žeme, vadinasi, yra ir požeminės Marios, o jose - žaltys Žilvinas, kiekvieną žiemą įkalinantis Saulę.
„Šulinys mitologiškai yra lyg ir skiriamoji riba tarp mūsų realaus pasaulio ir to dvasinio pasaulio. Mes galime matyt tarsi langelį į dvasių pasaulį. Ir dabar jau temsta po truputį, tai pats laikas tuos burtus daryt“, - sako etnologas.
O tam būtinos aguonų ar kanapių sėklų.
Pranašiškame sapne - atsakymai
Žinoma, jaunos merginos dažniausiai stengdavosi sužinoti, kas bus jų išrinktasis, tačiau eidamas apie šulinį galėjai sugalvoti ir kitą klausimą ir pranašiškame sapne gauti atsakymą. Tačiau iš kur šulinys gyvenant daugiabutyje? Ogi jį gali atstoti simbolis.
„Bereikia paimti molinį indą, dubenėlį, gerai, kad jis turėtų dar tautodailės ornamentą, pripilti vandens, pageidautina, šaltinio. Ir padėti balaną iš nedažyto ir nelakuoto medžio“, - sako etnologas.
Tris kartus prieš saulės kryptį apiberti aguonomis. Sugrįžtant prie vyšnių, pasirodo, yra svarbi sąlyga. Ne tik tiksliai suformuluojant klausimą, kad atsakymas būtų „taip“ arba „ne“.
Tokiais dalykais tikėta dar visai neseniai – 20 amžiaus antroje pusėje. Tiesa, ne visur – rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje. Kaip ir ne visur Lietuvoje buvę ir šio laikotarpio papročiai. Tarkim, Dzūkijoje vakarais skambėdavo advento dainos, žaidimai, o Žemaitijoje laukiant saulės sugrįžimo sekmadieniais ne tik visi bildėdavo į bažnyčias, bet ir kiekvienuose namuose giedodami melsdavosi.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
