Maždaug pusę visų pūslelinės atvejų galima nujausti: dar iki atsirandant odos ar gleivinių bėrimams, tai vadinamieji prodrominiai simptomai. Būsimo bėrimo atsiradimo vietoje dažnai gali varginti skausmas, deginimo pojūtis ar niežėjimas. Po to tose vietose atsiranda paraudimas, grūpuotos papulės, pūslelės, kurias keičia erozija ir šašeliai. Taip pat gali padidėti sritiniai limfmazgiai, varginti nestiprus karščiavimas.
Pūslelių atsiradimą lemia Herpes simplex virusas. Juo užsikrečiama kontaktiniu būdu, dažniausiai vaikystėje. Vieną kartą užsikrėtus virusas lydės visą gyvenimą. Pūslelinės atsiradimą gali paskatinti imuniteto susilpnėjimas, stiprus stresas, menstruacijos, UV spinduliai, trauma.
„Vienas iš rizikos faktorių, skatinančių aktyvuotis herpes virusui yra ultravioletiniai spinduliai. Jie yra stipresni pavasario, vasaros metu, todėl šiuo laikotarpiu gali dažniau atsirasti pūslelinė. Tačiau taip pat viruso reaktyvaciją skatina viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, susilpnėjęs imunitetas. Šie veiksniai dažniau pasireiškia rudens metu, vyraujant permainingiems orams“, – pasakoja gydytoja.
G. Tamulytė nurodo, kad pūslelinės išvengti neįmanoma ir netgi tuo atveju, jeigu žmogui nėra pasireiškusi pūslelinė, dar nereiškia, kad jis nėra užsikrėtęs herpes virusu.
„Reikia stengtis vengti pūslelinės atsiradimą skatinančių veiksnių bei neturėti tiesioginio kontakto su aktyvia pūsleline sergančio žmogaus bėrimais. Dažnai pasikartojančios pūslelinės infekcijos profilaktikai gali būti skiriami geriamieji priešvirusiniai vaistai. Taip pat kol kas dar nėra jokių vakcinų, kurios pagydytų ar sumažintų pūslelinės pasikartojimus“, – sako ji.
Pūslelinei nereikia jokio gydymo: svarbiausia bėrimų neliesti, nekrapštyti, laikyti sausai ir švariai. Tuomet bėrimas praeina per 10-15 dienų. Tačiau norint sutrumpinti bėrimo laiką, rekomenduojama naudoti priešvirusinius kremus arba geriamuosius vaistus.
„Geriamieji priešvirusiniai vaistai pagreitina pūslelinės eigą, vargina silpnesni sisteminiai simptomai. Tačiau geriamieji vaistai dažniausiai skiriami esant sunkesnėms pūslelinės formoms, pavyzdžiui, pasireiškus gingivostomatitui, išplitusiai herpes simplex infekcijai, genitalijų pūslelinei“, – nurodo G. Tamulytė.
Tačiau palengvinti pūslelinės simptomus galima ir buitinėmis priemonėmis. Gydytoja teigia, kad kovoje su pūsleline gali padėti ir liaudyje pamėgtas alijošiaus gelis, pipirmėčių aliejus, kepimo sodos pasta, česnako ar obuolių acto mikstūros. Šie būdai pasižymi tam tikru priešvirusiniu poveikiu.
„Vienas blogiausių žmonių įpročių yra liesti ir krapštyti bėrimus, po to netyčia pakasoma akis, nosis ar kita odos sritis. Dėl to dažniausiai herpes virusu užkrečiamos ir kitos sritys, kuriose taip pat ateityje gali pasireikšti pūslelinė. Todėl vienas svarbiausių dalykų gydant pūslelinę yra neliesti ir nekrapštyti bėrimų, laikyti juos švariai ir sausai. Taip pat gydymą reikėtų pradėti kuo anksčiau, geriausia dar net neatsiradus pūslelėms“, – pabrėžia gydytoja.