Kalbėdamas apie šią piktybinę ligą Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius pabrėžė, kad limfoma gali pažeisti ne tik limfinę sistemą, bet ir kitus organus.
„Limfinė sistema yra sudaryta iš limfmazgių, kurie yra išsidėstę po visą žmogaus kūną, blužnies, užkrūčio liaukos, tonzilių. Nekontroliuojamai besigaminančios piktybinio naviko ląstelės kaupiasi limfmazgyje, taip sukeldamos jo padidėjimą. Toliau liga gali išplisti į kitas vietas, visų pirma į kitus limfmazgius. Tačiau limfoma gali prasidėti ir kituose organuose (pavyzdžiui – odos limfoma, ar smegenų limfoma)“, – sakė medikas.
Limfomos sudaro apie 5 proc. visų onkologinių susirgimų, tačiau tikslaus sergančiųjų limfoma skaičiaus Lietuvoje neturime, tačiau, mediko teigimu, jis nesiskiria nuo kitų Europos šalių.
Gydytojas paaiškino, kad yra du pagrindiniai limfomų tipai – Hodžkino ir ne Hodžkino tipo limfomos.
„Hodžkino limfomai būdinga, kad ją sergant randame atipines ląsteles – Hodžkino ląsteles. Ne Hodžkino limfoma yra bet kuri kita limfoma, kuri neturi Hodžkino ląstelių, o tik kitas supiktybėjusias limfinio audinio ląsteles.
Yra daugiau nei 30 skirtingų ne Hodžkino limfomos tipų, kurie vieni nuo kitų atskiriami įvertinus bioptuoto audinio ląstelių pokyčius, jų paviršinę struktūrą ir net genetinius pokyčius. Tiksliai limfomos diagnozei reikia koordinuoto ir darnaus įvairių medicinos sričių specialistų darbo“, – pabrėžė gydytojas.
R. Gerbutavičius pabrėžė, kad dažniausiai yra sergama ne Hodžkino limfoma: „Jos taip pat gali būti dvejopos: mažo ir didelio piktybiškumo. Tačiau ir šios limfomos sudaro tik mažą dalį visų šių onkologinių susirgimų.“
Simptomai gali apgauti
Pasiteiravus, kokie simptomai galėtų padėti įtarti ligą, R. Gerbutavičius įvardijo pagrindinį požymį, tai – padidėję limfmazgiai.
„Dažniausiai padidėja kaklo, pažastų, kirkšnių, tarpuplaučio, pilvo limfmazgiai. Jie dažniausiai būna neskausmingi, kieti. Jei yra žymiai padidėję tarpuplaučio limfmazgiai – galimas dusulys, esant padidėjusiems pilvo limfmazgiams – pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai. Taip pat gali lydėti bendro pobūdžio simptomai, kurie gali pasireikšti esant bet kokiam onkologiniam susirgimui: svorio kritimas, su infekcija nesusijęs karščiavimas, gausus prakaitavimas, kūno niežulys, nuovargis“, – aiškino medikas.
Jis pridūrė, kad pastarieji simptomai gali atsirasti ir sergant kitomis ligomis (pavyzdžiui, infekcine mononukleoze, toksoplazmoze, tuberkulioze). Todėl kiekvienu atveju būtina bendrosios praktikos gydytojo konsultacija, kuris įvertins klinikinę situaciją ir nukreips pacientą įvairių specialistų konsultacijai.
Tačiau kartu R. Gerbutavičius neslėpė, kad ligos simptomatika ir eiga gali skirtis kaip diena ir naktis.
„Mažo piktybiškumo limfomos, kurios daugiau būdingos vyresniems žmonėms, būna vangios eigos. Dažnai pacientai nieko blogo nejaučia, tam tikrais atvejais net nereikalaujančios jokio gydymo. Pacientas tiesiog aktyviai stebimas gydytojo hematologo.
Didelio piktybiškumo, agresyvios eigos limfomos daugiau būdingos jaunesnio amžiaus žmonėms. Tokios limfomos dažnai progresuoja greitai, blogindamos paciento būklę dienomis ar savaitėmis. Jos sąlygoja daugelį simptomų: karščiavimą, svorio kritimą, dusulį, limfmazgių didėjimą, pykinimą, vėmimą, sąmonės sutrikimą, odos pokyčius ir panašiai. Tokiais atvejais reikia kuo greičiau diagnozuoti limfomą ir pradėti gydymą“, – kalbėjo Kauno klinikų medikas.
Kokia tikimybė pasveikti
Anot R. Gerbutavičiaus, limfomos gydymas priklausomai nuo ligos tipo, stadijos.
„Pirminės, gydymui atsparios ar besikartojančios ligos apima chemoterapiją, biologinę terapiją (imunoterapiją), taikinių terapiją, radioterapiją, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo limfomo tipo, jos išplitimo, paciento amžiaus ir funkcinės būklės, gretutinių susirgimų.
Jaunesniems aukšto piktybiškumo limfoma sergantiems pacientams gydymas būna intensyvesnis, sudėtingesnis negu vyresniems mažesnio piktybiškumo limfoma sergantiems pacientams. Gydymas dažniausiai būna kompleksinis: polichemoterapija kartu su imunoterapija (biologinė terapija), esant reikalui kartu gali būti skiriama ir spindulinė terapija“, – vardijo gydytojas.
Jis pabrėžė, kad gydymo tikslas – remisija, kurią kitaip dar galima pavadinti ligos atsitraukimu. Jei ji trunka keletą metų, galima galvoti apie pasveikimą nuo limfomos.
„Tačiau net pasiekus remisiją būtina aktyvi šeimos gydytojo, hematologo stebėsena dėl galimų ligos atkryčių. Todėl periodiškai pacientui atliekami tam tikri laboratoriniai ir radiologiniai tyrimui. Dažniausiai limfomos gydymas skiriamas kursais, pasiekus remisiją, gydymas nutraukiamas. Tam tikro limfomos tipo atveju dvejus metus skiriamas ir palaikomasis gydymas imunoterapija, esant reikalui atliekama kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija ar taikoma taikinių terapija“, – pasakojo specialistas.
Kas didina riziką?
Paklaustas, kokios priežastys gali paskatinti ligą, gydytojas nudžiuginti negalėjo – vieno veiksnio įvardyti neišeitų.
„Yra rizikos veiksniai, kuriems esant padidėja tikimybė susirgti. Tačiau svarbu žinoti, kad turint vieną arba daugiau rizikos veiksnių iškart nereiškia, kad žmogus susirgs limfoma. Kiti gi susirgti limfoma gali net nesant jokių rizikos veiksnių“, – atkreipė dėmesį medikas.
Jis pabrėžė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai yra aplinkos: nuolatinis kontaktas su herbicidais, pesticidais, dažais, tirpikliais ir kitomis toksiškomis medžiagomis.
„Taip pat įtakos gali turėti organų transplantacija (todėl, kad po to yra skiriami imuninę sistemą slopinantys vaistai), infekcijos (citomegalo virusas, Epšteino Baro virusas, Helicobacterpylori infekcija, žmogaus imunodeficito virusas), prieš tai taikytas priešvėžinis gydymas (chemoterapija, spindulinė terapija). Kartais limfinio audinio ląstelėse atsiranda tam tikri genetiniai pokyčiai, kurie nulemia specifinio limfomos tipo išsivystymą“, – aiškino R. Gerbutavičius.
Profilaktiniai tyrimai gali nieko nerodyti
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jokių patvirtintų profilaktinių programų ankstyvai limfomų diagnostikai nėra.
„Svarbu kasmet atlikti kraujo tyrimus. Tačiau kartais esant net ir pažengusios stadijos limfomai bendriniai kraujo tyrimai gali būti normalūs. Jeigu žmogus pastebi ar apsičiuopia guzelį kaklo, pažastų, kirkšnių srityse, jam reikia kreiptis pas bendrosios praktikos gydytoją. Ši taisyklė galioja, jei žmogų vargina ar naujai pasireiškia anksčiau minėti simptomai.
Tiksliai limfomos diagnozei įvairių situacijų metu reikia hematologo, chirurgo, radiologo, neurologo, dermatologo, gastroenterologo, patologo, laboratorinės medicinos ir kt. specialistų konsultacijos.
Jokių prevencijos priemonių siekiant apsisaugoti nuo limfomos nėra. Esant galimybei reikia mažinti rizikos veiksnius. Esant patvirtintai skrandžio Helicobacterpylori infekcijai, reikia ją gydyti, taip sumažinant tikimybę susirgti skrandžio limfoma“, – patarė R. Gerbutavičius.
Portalas tv3.lt jau rašė apie su kraujo vėžiu kovojančius žymius vyrus.
