„Andromeda clinic“ medicinos mokslų daktarė, gydytoja endokrinologė Rūta Kerpauskienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios priežastys sąlygoja skydliaukės vėžio išsivystymą, kokie simptomai gali jį išduoti ir bei kokios gydymo galimybės yra prieinamos.
Gydytojos teigimu, skydliaukės vėžys dažniau nustatomas moterims, taip pat dažniau diagnozuojamas 40-50 metų amžiaus tarpsnyje. Vyrus šis susirgimas paliečia rečiau, o vaikams ir paaugliams yra nustatomas itin retai.
Įtakos turi radiacija, aplinka ir genetika
Žinomos trys pagrindinės skydliaukės vėžio išsivystymo priežastys. Viena jų – radiacinis poveikis, kuris trikdo skydliaukės veiklą.
„Skydliaukės vėžiui išsivystyti nėra nustatyta slenkstinė radiacijos dozė, tačiau žinoma, kad 200-500 cGy radiacija sukelia skydliaukės vėžį apie 0,5 proc. atvejų per metus.
Po Černobylio atominės elektrinės avarijos nuo 1985 m. iki 1993 m. Baltarusijoje 4,7 karto padaugėjo skydliaukės vėžio atvejų, o vaikų tarpe net 34 kartus. Dauguma vėžių buvo papilinės (lengviausios) formos“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad dažnai po radiacijos būna latentinis periodas, kuris trunka 5 metus, o didžiausią dažnumą pasiekia prabėgus 20 metų.
Kaip kita priežastis išskiriami aplinkos veiksniai – nustatyta, kad esant jodo trūkumui, po jodo profilaktikos įdiegimo sumažėjo folikulinio skydliaukės vėžio dažnumas. Trečiasis veiksnys yra genetika:
„Esant RET/PTC1 protoonkogeno pakitimams 10 chromosomos ilgojoje alkūnėje, dažnai net 5-30 proc. Išsivysto papilinis skydliaukės vėžys, o po radiacijos poveikio – net 60-80 proc.“
Skydliaukės vėžio simptomai
Skydliaukės vėžys yra nedažnai pasitaikantis sutrikimas – jis sudaro tik iki 1 proc. visų vėžio atvejų. Tačiau stebima tendencija, kad susirgimų skaičiai paskutiniuoju metu vis auga.
„Greičiausiai, taip yra dėl gerėjančios diagnoztikos, ėmus naudoti jautrius ultragarsinio tyrimo ir skydliaukės plonos adatos aspiracinės punkcijos metodus“, – paaiškino med. m. dr. M. Kerpauskienė.
Ir mirtingumas nuo skydliaukės vėžio yra nedidelis, sudaro 0,5 proc. visų mirčių nuo vėžio, o laiku diagnozavus ligą, tai – tikrai ne mirties nuosprendis, nes liga pilnai pagydoma. Tačiau į kokius simptomus svarbu atkreipti dėmesį?
„Skydliaukės vėžys gali nepasireikšti jokiais simptomais, ypač ankstyvosiose stadijose. Dažniausiai diagnozė įtariama atlikus ultragarsinį tyrimą ir aptikus piktybiškumo požymių turintį mazgą.
Ligai progresuojant, kuomet mazgas didėja, žmogus gali pastebėti darinį kakle, gali atsirasti balso pokyčiai, įskaitant užkimimą, gali pasunkėti rijimas, atsirasti gerklės ir kaklo skausmas, padidėti kaklo limfmazgiai“, – vardino medicinos mokslų daktarė.
R. Kerpauskienės teigimu, atsiradus neaiškiam guzui kakle, sutrikus rijimui ar pakitus balsui, būtina kreiptis į medikus.
„O šiaip, net ir nesant simptomų, tikslinga ir tiesiog profilaktinė skydliaukės patikra ultragarsu bent kartą per metus ar du“, – rūpintis sveikata ragina pašnekovė.
Ragina rūpintis sveikata ir pasitikrinti
Tyrimas itin paprastas ir neskausmingas, atliekamas ultragarsinis kaklo tyrimas, kurio metu gali būti aptinkamas piktybiškumo požymių turintis mazgas. Diagnozė nustatoma atlikus skydliaukės mazgo aspiracinę punkciją ir citologiniame tyrime radus vėžinių ląstelių:
„Pagrindinis diagnostikos metodas – ultragarsinis tyrimas, šiais laikais gana plačiai atliekamas, tad radus skydliaukės mazgą, pagrindinis iššūkis įvertinti jo piktybiškumo požymiu, o tai geba kvalifikuotas gydytojas.
Neatlikus ultragarsinio tyrimo ir esant tokių nespecifinių nusiskundimų, kaip balso pokyčiai ar rijimo sutrikimai, skydliaukės vėžį galima supainioti ir su gerklės, stemplės, skrandžio ligomis.“
Ankstyva diagnostika – kelias užkirsti kelią ligos plitimui ir suteikti galimybę pacientui pilnai pasveikti. Diagnozavus skydliaukės vėžį ir aptikus piktybinį skydliaukės mazgą, dažniausiai skiriama operacija.
„Nustačius piktybinį skydliaukės mazgą paprastai atliekama operacija, kurios metu pašalinama visa skydliaukė, dažniausiai po to dar reikalingas gydymas radioaktyviuoju jodu, kad sunaikinti galimus skydliaukės vėžio likučius“, – aiškino gydytoja endokrinologė.
Vis tik, sakoma, kad geriausias gydymas yra prevencija. Kadangi skydliaukės vėžio vystymąsi skatinantys veiksniai yra radiacija ir jodo trūkumas, med. m. dr. R. Kerpauskienė pataria vengti radiacijos jodo trūkumo aplinkoje:
„O bendrąja prasme – svarbu kartas nuo karto atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus, kad laiku būtų pastebėti pakitimai ir esant poreikiui kuo anksčiau pradėtas tinkamas gydymas.“
