„Pats „vienkartinio buteliuko“ pavadinimas pasako, kad jis sukurtas vienkartiniam naudojimui. Turbūt kiekvienas vartotojas pastebėjo, kad tie buteliukai yra itin lengvi, jų plastikas yra plonas. Jų pakuotė sudaryta iš poliatileno tereftalato. Pakuotės dugne dažniausiai įspaudžiamas skaitmeninis žymuo vienas trikampio centre, o po trikampio būna parašyta „PET“ arba „PETE“. Būtent tokį ženklinimą ir turi tie buteliukai, kuriuose mes perkame vandenį, gaiviuosius gėrimus, kai kada – margariną“, – sakė S. Ambrazienė.
A. Ambrazienė sako, kad dažniausiai buteliukus labai sudėtinga ir išplauti, nes to neleidžia padaryti buteliuko kakliukas.
„Daugkartinis skalavimas karštu vandeniu – taip pat ne išeitis, nes pakaitintas plastikas taip pat išskiria žmogaus organizmui kenksmingas medžiagas. Pakartotinai naudojant vienkartines pakuotes, mes stengiamės jas gerai išplauti, tada mechaniškai jas pažeidžiame, subraižome, kai kada jos ir aplūžta, o cheminių junginių migracijos galimybė padidėja.
Todėl primygtinai rekomenduoja PET pakuotes naudoti tik vieną kartą, suvartojus turinį pakuotę išmesti perdirbimui, tuo labiau, kad dabar beveik visa gaiviųjų gėrimų PET pakuotė grąžinama į taromatus, o PET plastikas yra perdirbamas“, – nurodė ji.
Kenkia kepenims ir inkstams
Pašnekovė nurodo, kad anksčiau buvo manoma, kad šis plastikas yra visiškai saugus, tačiau daugiamečiai tyrimai parodė, kad pakartotinai naudoti tokias pakuotes yra nerekomenduojama.
„Naudojant šias pakuotes daug kartų, jos pradeda irti ir gali išskirti plastiko sudėtyje esančias kenksmingas medžiagas – tam tikrus sunkiuosius metalus bei toksinus. Pavyzdžiui, stibį, cezį, stelatus. (…) Tai yra toksiškos medžiagos, kurios kaupiasi organizme, ardo endokrininę sistemą, gali sukelti kepenų ir inkstų ligas.
Plastiko sudėtyje tokių medžiagų gali būti labai įvairių. Į plastiko sudėtį įeina ne vien tik bazinis polimeras, bet ir mažos molekulinės masės medžiagos – monomerai, iniciatoriai, stabilizatoriai, priedai, plastifikatoriai, klastifikatoriai, dažikliai“, – teigė specialistė.
Sulčių ir pieno taip pat nepilti
S. Ambrazienės teigimu, lietuviai yra labai taupi tauta, mananti, kad, jei talpykla tinka vandeniui, tai ten galima pilti įvairius gėrimus – pavyzdžiui, sultis ar pieną. Tačiau tai, teigia pašnekovė, nėra tiesa.
„Pakuotė, galinti tapti saugi vandeniui, gali tapti nesaugi, jeigu ji bus naudojama ne pagal paskirtį. Ji buvo pagaminta ir ištirta, kad į ją būtų pilamas vanduo, o ne kiti skysčiai. Būtent tokie skysčiai kaip sultys ar pienas yra arba rūgštūs, arba riebūs, arba ir tokie, ir tokie. Buteliuką naudojant ne pagal paskirtį (kai pilami rūgštūs ar alkoholio turintys skysčiai), iš jo išsiskiria cheminės medžiagos – visai kitokios nei tada, kai būna įpiltas vanduo“, – kalbėjo specialistė.
Gertuvės
Pašnekovė sako, kad vandenį reikėtų gerti iš daugkartinių gertuvių, kurios gali tarnauti ne vienerius metus. Jų plastikas, sako ji, yra visai kitoks, ir jas prižiūrėti nėra sudėtinga.
„Tokių gertuvių yra labai įvairių: tiek plastikinių, tiek metalinių, tiek stiklinių – sprendžia pats vartotojas, iš kokios medžiagos tą gertuvę rinktis. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad, jeigu gertuvė skirta pilti vandeniui, ji nebus pritaikyta pilti pieną, sulčių kokteilius, nes gamintojas negarantuos saugumo.
Kalbant apie pakuočių pasirinkimą, metalines, termosines pakuotės renkamės tada, kai norime ilgiau išlaikyti skystį ar maistą karštą ar šaltą. Plastikines pakuotes renkamės dėl lengvumo, o stiklinės yra vienos saugiausių, nes stiklas yra pati seniausia medžiaga maistui ir gėrimui laikyti“, – sakė S. Ambrazienė.
Specialistė nurodė, kad, kalbant apie plastikines PET pakuotes, nevertėtų eksperimentuoti – negalima ten antra kartą pilti vandens, karšto vandens ar kitokio skysčio, nes kiekvienu atveju išskiriamos skirtingos kenksmingos medžiagos.
