Ricky Nuttall iš Londono po didžiojo Londone kilusio gaisro, kuriame žuvo 72 žmonės, praėjus lygiai dvejiems metams dalyvavo laidoje „This Morning“.
Jis pasakojo, kad kiekvienas į pastatą ėjęs ugniagesys bijojo mirti ir prisipažino: „Tą naktį praradau dalį savęs, kurios niekada nebeatgausiu.“
Ricky ugniagesiu dirba nuo 2005 metų. Birželio 17, trečiadienį, jis buvo pažadintas vidury nakties ir iškviestas į „Grenfell Tower“, kartu su dar dvidešimt ugniagesių brigadų.
Jis sako: „Nuo pat pradžių matėme, kad tai – didžiulis gaisras. Į gaisro vietą buvo kviečiamos papildomos ugniagesių brigados, todėl žinojome, kad, įskaitant mūsų komandą, jų bus apie 20.“
Nežinodamas ko tikėtis, jis sako likęs priblokštas, radijo ryšiu išgirdęs, kad į įvykio vietą skuba dar dvidešimt ugniagesių brigadų.
Jis sako, kad nors per savo darbo metus buvo matęs įvairiausių gaisrų ir žinojo, kad šis gaisras – didelis, pamatęs tikrąjį gaisro dydį liko apstulbęs.
Laidos vedėjams jis pasakojo: „Nebuvau patyręs nieko panašaus ir, tikiuosi, daugiau niekada nepatirsiu. Manau, kad taip pat jautėsi kiekvienas ten buvęs ugniagesys. Atvažiuoji ir tikiesi, kad viename ar dviejuose languos matysis gaisras.
Nesitiki, kad liepsnos bus apėmusios visą pastatą, nuo pirmo iki dvidešimt ketvirto aukšto.“
Jis paaiškino, kad kiekvienas į pastatą ėjęs ugniagesys suprato, kad šis darbas jam gali baigtis tragiškai.
Patirtį jis vadina šiurpia ir sako: „Kiekvieno gaisro atveju visada yra tikimybė, kad kažkas nutiks ne taip. Dirbame su neprognozuojama jėga. Manau, kad kiekvienas į vidų ėjęs ugniagesys bent kiek nerimavo, kad iš ten nebeišeis.“
Nepaisydamas baimės, per savo 12 valandų pamainą jis drąsiai į pastatą įėjo tris kartus.
Jis pridūrė: „Vis dėlto, po pirmo įėjimo į vidų jaučiausi ramiau, kad susitvarkysiu.“
Ugniagesiai desperatiškai mėgino sustabdyti gaisrą, ir Ricky papasakojo, kaip jie stengėsi susikaupti ties darbu.
Jis sako: „Iškart prisimeni apmokymus, turimus išteklius. Jei yra 200 ugniagesių, kurie visi yra apmokyti dirbti tą patį darbą, tikiesi, kad rezultatas bus geriausias, koks tik gali būti.“
Ruth vos tvardė drebantį balsą, kalbėdama apie vėliau pasirodžiusias išsekusių ugniagesių po savo darbo pamainos nuotraukas.
Ricky paaiškino, kad daugelis jų po darbo pamainos pabaigos nenustojo dirbti. Jis sakė: „Aš nenorėjau grįžti namo. Esu pratęs incidento vietoje dirbti iki pat galo. Bet šio gaisro metu tai tiesiog buvo neįmanoma.
Mes ten buvome jau 12 valandų, visą laiką sunkiai dirbome, todėl tikrai buvo skaudu išeiti. Bet taip supratau, kad toks sprendimas būtų teisingas.“
Ricky laido vedėjams pasakojo, kad praėjus dvejiems metams nuo šio gaisro, jam vis dar skaudu jį atsiminti.
Jis sako: „Man taip pat skaudu dabar, kaip ir tą naktį, kaip ir po įvykio praėjus metams.“
Komentuodamas vis dar stovinčius pastato griaučius, jis sakė, kad „jie lieka tos nakties priminimu“ ir paaiškino: „Tą naktį praradau dalį savęs, kurios niekada nebeatgausiu.“
Tuomet Ricky papasakojo, kad ugniagesių brigada buvo labai iniciatyvi, padėdama pareigūnams, kurie gaisro vietoje buvo nuo pat jo pradžios:
„Nuo pat gaisro pradžios buvo aišku, kad ugniagesiams prireiks psichologinės pagalbos programos.“
Gaisrą išgyvenusieji ir žuvusiųjų šeimos birželio 17 dieną susirinko paminėti dvejų metų nuo pragariško gaisro, įsiplieskusio „Grenfell Tower“ Vakarų Londone ir pareikalavusio 72 žmonių gyvybių.
2017 metų birželio 17–ąją, apie 1 valandą nakties vienoje virtuvėje aukštame daugiabučių name Kensingtone kilo nedidelis gaisras.
Visas pasaulis su siaubu stebėjo, kaip ugnis neįtikėtinu greičiu pasiglemžė visą pastatą ir į visas keturias jo puses išplito per mažiau nei valandą. Tai virto daugiausiai aukų pareikalavusiu buitiniu gaisru nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Gaisro metu žuvo 71 žmogus, o dar vienas asmuo mirė ligoninėje po kelių mėnesių.
