Peržvelkime kelis dažniausiai sutinkamus mitus:
Pirmas mitas: stresas kiekvienam žmogui yra toks pat.
Stresas nėra toks pat kiekvienam žmogui, nors stresą žmonės jaučia tais pačiais simptomais. Išgyvenamas stresas yra skirtingas kiekvienam iš mūsų. Kas sukelia stresą vienam žmogui, kitam gali jo visai nesukelti ar sukelti, tačiau žymiai mažesnį. Kiekvienas žmogus stresą bando įveikti skirtingai.
Pavyzdžiui, dalis žmonių jaučia nemaža stresą, kai išmokami atlyginimai, tuo tarpu kiti streso dėl to visai nejaučia. Vieni žmonės patirią stresą dėl spaudimo darbe, tačiau kitiem žmonėm tai ne tik kad nekelia streso, tačiau jiem tam tikras spaudimas patinka.
Antras mitas: stresas yra visuomet blogas dalykas.
Laikantis šio požiūrio, streso nebuvimas padarytų mus laimingus ir sveikus. Tačiau tai nėra tiesa – stresas yra kaip smuiko stygų įtempėjas: per mažai įtemptos stygos – muzika blerbia, bet beskamba, per stipriai įtemptos stygos – muzika pernelyg šaiži.
Streso poveikis savaime nėra blogas dalykas (ypač nedideli streso kiekiai). Taigi stresas gali pasirodyti kaip „mirties bučinys“ ar „gyvenimo prieskoniai“, svarbiausia mokėti tinkamai jį valdyti. Tinkamas streso valdymas gali mums padėti tapti laimingesniems ir produktyvesniems, o nesugebėjimas tvarkytis su stresą keliančiais elementais gali mus skaudinti arba sukelti dar stipresnį streso išgyvenimą.
Trečias mitas: stresas yra visur, todėl nieko negalima padaryti.
Yra tikimybė pakliūti į autoavariją kas kart atsisėdus už vairo, tačiau tai nesutrukdo mums toliau sėkmingai važiuoti automobiliais.
Jūs galite suplanuoti savo gyvenimą taip, kad stresas nesutriuškintų jūsų. Efektyvus planavimas pirmiausia apima prioritetų sudėliojimą ir darbą su lengvomis problemomis, o tik vėliau pereinama prie sudėtingesnių.
Kai stresas nevaldomas, tuomet sunku dėlioti prioritetus. Visos problemos atrodo vienodai sunkios ir stresas esąs visur.
Ketvirtas mitas: labiausiai populiarios streso įveikos strategijos yra geriausios.
Nėra efektyvaus – universalaus būdo susidoroti su stresą keliančiomis situacijomis (nors daug populiarių straipsnių skelbia apie tokius būdus!).
Mes visi esame skiritingi – mūsų gyvenimai skiriasi. Todėl situacijos, su kuriomis susiduriame, bei reakcijos į jas yra kiekvienam žmogui skirtingos. Geriausiai gali padėti streso valdymo programa suderinta pagal Jus. Tačiau nereikia nuvertinti savipagalbos pratimų. Jie taip pat yra efektyvūs jei tinkamai atliekami, tačiau tam reikia nemažai praktikos.
Penktas mitas: nėra simptomų – nėra streso.
Simptomų nebuvimas nereiškia, kad nėra streso. Iš tiesų, naudojant medikamentus užmaskuojami simptomai, kurie signalizuoja apie kilusią įtampą jūsų fiziologinėje bei psichologinėje būsenoje.
Daugelis iš mūsų jaučiame fiziologinius streso simptomus, nors stresas yra tik psichologinis elementas. Pastovaus nerimo, dusulio ar nuovargio pojūčiai gali būti fiziniai signalai esant stresui. Tuo tarpu prislėgtumo, išsiblaškymo pojūčiai yra pagrindinai streso požymiai pasireiškiantys ne fiziologiškai.
Šeštas mitas: tik stiprūs streso simptomai reikalauja dėmesio.
Šis mitas teigia kad silpni simptomai, tokie kaip galvos skausmas ar skrandžio rūgštingumas, gali būti saugiai ignoruojami. Maži simptomai paprastai būna pirmieji signalai, kad kažkas yra ne taip ir derėtų imtis veiksmų, kad suvaldyti kylantį stresą.
Jeigu lauksite „rimtų“ streso simptomų (tokių kaip širdies priepuolis), gali būti pervėlu. Geriausia kai žmogus atkreipia dėmesį į pirmuosius simptomus. Gyvenimo stiliaus pakeitimas atkreipiant dėmesį į pirmuosius signalus (pavyzdžiui daugiau mankštos) dažniausiai yra lengvesni ir paprastesni (pagal dedamų pastangų skaičių, finansiškai, laiko sąnaudos) nei tvarkymasis kai simptomai pasidaro ryškūs.
