Balyje gyvenanti iš Šiaulių kilusi Aurika Valan tikriausiai nustebintų dažną sutiktą žmogų. Mat moteris jau kuris laikas veda užsiėmimus moterims. Ir ne bet kokius, o seksualumo ugdymo.
Kaip ir daugelis, Aurika užaugo apie seksualumą žinodama itin mažai, tačiau laiku sutikti žmonės, įvairios kvėpavimo technikos ir gilūs pokalbiai su savimi jai leido atrasti tokį pilnatvės jausmą, kurio ji niekada nebuvo jautusi anksčiau.
„Daugelis žmonių yra tokioje stadijoje, kurioje net nėra pradėję kvestionuoti, ar mano seksualinė išraiška yra natūrali, kaip galėčiau pagilinti savo mylėjimosi kokybę, ryšį su savimi bei intymumą su partneriu? Ką daryti, jeigu manęs partneris nebejaudina ir aš tiesiog nebejaučiu seksualinio troškimo?“, – tokias ir daugelį kitų moterų kamuojančių problemų kartu su jomis sprendžia Aurika.
Aurika, jūs save pristatote kaip seksualumo koučerę. Gal trumpai skaitytojams paaiškintumėte, ką reiškia jūsų veikla?
Daugelis daugiau ar mažiau žino, kas yra koučingas (angliškai – coaching), bet svarbu pabrėžti, kad tai nėra terapija. Užsiėmimų metu dažnai tenka susidurti su skaudžiais prisiminimais, bet tai nėra prioritetas – nenagrinėjame tūkstantį kartų trauminių patirčių. Mano užsiėmimuose yra čia ir dabar atėjęs žmogus, su kuriuo norime drauge nueiti iš taško A į tašką B.
Mes kuriame rezultatus, kaip mes norime susikurti kelią nuo savo dabarties iki ateities. Yra daug būdų susikurti sau norimą gyvenimą, mano būdas, kurį aš atradau ir kuris iš esmės pakeitė mano gyvenimą po daug skirtingų ieškojimų – per savo kūną, moteriškumą ir seksualinės energijos pažinimą.
Seksualumo ugdymas. Kas tai?
Aš padedu moterims giliau save pažinti ir pamilti taip, kad tą ilgą laiką vos rusenusi meilės sau liepsnelė grįžta į savo natūralią būseną. Grįžta jų vidinis švytėjimas. Visos mano klientės anksčiau ar vėliau ateina į sesiją sakydamos, kad jų aplinkiniai joms sako: „Kas tau darosi? Kodėl taip švyti?“.
Tas švytėjimas ateina per mokėjimą būti kūne, ne galvoje bei jį jausti, emocijų priėmimą bei giluminį savęs pažinimą. Toks savęs pažinimas ir yra pati apčiuopiamiausia meilė sau. Pasitikėjimas savimi kyla iš vidaus, ne iš išorės. Tai žmonės teoriškai žino, bet kai moterys save ima pažinti per seksualumą, kūną, orgazmus (ar jų nebuvimą), pyktį ir kitas mažiau priimtinas emocijas, tuomet supranta, kaip stipriai tai iš tikrųjų veikia – pagaliau gyvenime įvyksta taip laukta transformacija.
Atrodytų, koučerių įvairiuose srityse pasaulyje tiesiog apstu, tačiau jūs domitės ganėtinai jautria tema – seksualumu. Ar ši tema jus traukė ir anksčiau?
Mano gyvenime nebuvo vienos konkrečios situacijos, kai pasakiau sau: „Viskas, dabar domėsiuosi seksualumu“. Viskas susiklostė natūraliai ir tai lėmė daugybė įvykių.
Iš Lietuvos aš išvykau prieš keturiolika metų, gyvenau įvairiuose pasaulio kampeliuose, mokiausi ir tuomet nutariau trims metams sugrįžti į Lietuvą.
Tada viskas ėmė ristis žemyn. Turėjau tobulą gyvenimą išorėje, bet iš vidaus buvo viskas taip tuščia, nemačiau prasmės, neturėjau pilnatvės jausmo, kad priklausau bendruomenei, kur jausčiausi suprasta ir mano veikla turi kažkokią reikšmę kitiems.
Viską keisdavau greitai išorėje: darbus, gyvenamas šalis, vis galvojau, kad man tai suteiks ilgai lauktą pilnatvės jausmą ir aš pagaliau rasiu savo vietą.
...jus ėmė kankinti ir nemiga?
Dėl tokio gyvenimo ir, kaip vėliau supratau, dėl labai giliai užspaustų skausmingų emocijų man išsivystė nemiga, man rekomendavo eiti ir į psichoterapijas, gerti antidepresantus – griežtai pasakiau ne. Kai mane kankindavo nemiga, aš save prieš miegą malonindavau ir su trumpu klitoriniu orgazmu atsipalaiduodavau. Tiesiog tokiu būdu paleisdavau stresą ir užmigdavau.
Tuo metu negalvojau, kad šioje vietoje reikia kažką daugiau patyrinėti ar atkreipti dėmesį, bet dabar kai dirbu su moterimis, žinau, kad taip elgiasi daugybė iš jų. Po tokio nesąmoningo orgazmo aš jausdavausi dar labiau atitolusi nuo savęs vietoj to, kad suprasčiau, kas vyksta mano kūne, kur yra mano laimė ir prasmė.
Šiuo metu gyvenate Balyje ir užsiėmimus vedate moterims iš viso pasaulio. Kaip čia atsidūrėte?
Išvykau į Balį, nes laimėjau stipendiją mokytis indoneziečių menus metams laiko. Atvažiavusi čia supratau, kad niekas nepasikeitė: vis ilgėjausi sielą užpildančios meilės išorėje, galvojau, kad „Tinder“ programėlė ir Balis išspręs visas mano problemas.
Intuityviai pajutau, kad nebegaliu šitaip vaikytis laimės ir laimės išorėje. Reikėjo kapitaliai susitvarkyti vidų. Pagalvojau, kad galbūt reikia kurį laiką savęs neliesti ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Tada pajutau, kaip mano visa seksualinė energija stovi pilvo apačioje, buvo iš tiesų nemalonu, mane tai erzino ir negalėjau būti atsipalaidavusi.
Tuo metu sutikau žmonių, kurie buvo savęs pažinimo kelyje, jie man papasakojo apie specialius kvėpavimo pratimus. Juos ėmiau taikyti kiekvieną dieną ištisus mėnesius. Pajutau, kad mano energija ėmė judėti. Mano realybė išorėje taip pat pradėjo keistis. Gyvenime atsirado naujų praktikų ir žmonių.
Tuo metu draugavau su vienu nuostabiu vaikinu ir po mūsų pirmo pasimylėjimo jis man nusilenkė tarsi šventovei. Supratau, kad tiesiog nebegalėsiu sugrįžti į senąją realybę.
Seksualumas, seksas, orgazmas – tai temos apie kurias žmonės dažniausia nėra linkę kalbėti garsiai. Kaip žiūrėjo jūsų aplinkiniai ir artimieji, kad jūs pati susidomėjote tokiomis temomis?
Mano tėvai yra paprasti žmonės iš Šiaulių, pati aš esu užaugusi Šiaulių daugiabutyje. Buvau pirmūnė, gera mergaitė, bet tuo pačiu domėjausi įvairiomis veiklomis. Pavyzdžiui, mėgdavau tranzuoti, sulaukusi dvidešimties pati viena išvykau į Pietų Ameriką.
Tėvai buvo įpratę, kad tai, kas man šaus į galvą, – aš imsiu ir įgyvendinsiu. Kai pasakiau Mamai, kad po dviejų metų bendros veiklos aš palieku savo kolegas ir pradedu dirbti sau su moterimis ir seksualumu, jai pati didžiausia esmė buvo ne mano veikla. Ji džiaugėsi, kad pagaliau kažką darysiu sau. Tėvai manimi labai didžiuojasi, o aš jaučiu begalinį palaikymą iš savo tėčio ir mamos.
Į jus kreipiasi iš tiesų daug moterų iš viso pasaulio kraštų. Ar pastebėjote, kokios dažniausia problemos vienija jas?
Viena pagrindinių moteris kamuojančių problemų – prarastas libido, jos visiškai nejaučia seksualinio troškimo ar poreikio. Kai moterys yra vienišos, tai yra vienaip, o santykiuose tai tampa didele problema. Vyras nori sekso, moteris nenori – prasideda įvairiausios manipuliacijos ir nesutarimai. Pora atitolsta, nes nei vienas gerai savęs nepažįsta ir nežino, kaip reikšti savo poreikius neįskaudinant kito.
Dažna moteris negali patirti orgazmo, dažniausia vidinio, o kartais ir jokio. Jas vargina daug susikaupusių emocijų, jos nori išreikšti savo meilę, baimes ar kitas emocijas, bet, kiekvieną kartą nurydamos savo emocijas, jos susikuria blokus ir mikrotraumas.
Lietuvoje mes žiūrime į „pakentėjimą“ kaip į kokią vertybę. Daug moterų apsimeta, kad „nėra viskas jau taip blogai“, gali panešti visą šį supermamytės, superžmonos, superdarbuotojos, supertvarkytojos įvaizdį, kad ir per sukąstus dantis. Tada tą stresą trumpam nuskandina vyno taurėje ar naujoje rankinėje. Visas tas pakentėjimas ir trumpalaikiai malonumai tik atspindi jos atitolimą nuo savęs.
Tuomet moteris negali priimti savęs, švytėti, patirti širdį užpildančio orgazmo ar išreikšti emocijas. Galiausiai viskas sprogsta ir prasideda pykčio protrūkiai.
Šiuolaikinės moterys chroniškai nemyli savęs, negali pakęsti to, ką mato veidrodyje. Jos lygina save su kitomis, ieško pokyčių išorėje: keičia darbą, nusiperka naujų drabužių, keliauja į kitas pasaulio šalis, tačiau taip ir nepasiekia šaknies, dėl kurios padarytų pokytį.
Ar visos moterys gali pasiekti orgazmą? Gal yra procentas moterų, kurios gali bandyti viską, bet pasiekti išsvajotą malonumą joms taip ir nepavyks?
Orgazmo rūšių yra labai daug ir skirtingų. Pradedant išoriniu, klitoriniu orgazmu, einant gilyn į G-taško ir gimdos kaklelio orgazmus, ir galimai į viso kūno, energetinį orgazmą. Yra ir daug kitokių, bet nereikia pastrigti orgazmo tipuose.
Kai moteris yra visiškai atsipalaidavusi ir atsidavusi, tada ši banga gali užlieti visą kūną – nebesvarbu, kokiu būdu. Ši patirtis yra moters prigimtinė teisė.
Svarbu suvokti, kad jeigu moteris negali patirti vidinio orgazmo, ji nėra brokuota. Mūsų švietimo sistema yra labai ribota, pornografija parodo itin nuo realybės atitolusį seksą, nuolatos siunčiamos konfliktuojančios žinutės apie moters seksualumą.
Moterys spaudžiamos būti sėkmingomis, super mamytėmis, tobulai atrodančiomis, „susitvarkiusiomis“ ir patogiomis kitiems. Kai suvokiame, kiek moterys turi daug jas spaudžiančių sluoksnių, mane apskritai stebina, kaip moterys iš viso gali atsipalaiduoti ir patirti orgazmą.
Ar moterys į jus kreipiasi pačios, o galbūt už jas dažniausia kreipiasi jų vyrai?
Moterys pačios ateina, į mane yra kreipęsis tik vienas vyras, kurio žmona visai neseniai buvo pagimdžiusi. Dažniausia moterys ateina, kai išgyvena kertinius pokyčius: skyrybos, atsiradęs naujas partneris ar naujai atradusios dvasinį savęs pažinimo kelią.
Ar didėjant amžiui moterims sunkiau patirti orgazmą? Jų skaičius mažėja?
Nemanau, kad orgazmų būtinai turi mažėti. Taip, moterys iki menopauzės ovuliacijos dėka tuo metu jaučia stipresnį libido ir tai padeda moteriai seksualiau jausti savo energiją. Dažna problema su kuria moteris susiduria po menopauzės – būna sunkiau sudrėkti. Bet vien dėl to moteris netampa mažiau moteriška. Seksualinę energiją įmanoma kultyvuoti ir po menopauzės.
Jeigu moteris yra ryšyje su savo kūnu, seksualumu, dirba su savo emocijomis ir neleidžia susikurti traumoms, tai tada moters lytiniai organai yra dvasiškai ir fiziškai ištreniruoti, jautrūs. Svarbiausia yra moters ryšys su savo kūnu, kad ir kokio amžiaus būtų moteris.
Kalbant apie seksualumą, seksą ir orgazmus – ar mes tam dar skiriame per mažai dėmesio? O galbūt žmonės ima tikrai tuo domėtis vis daugiau?
Aš manau, kad mes esame nuėję vieną procentą kelio. Ką žmonės žino apie seksą? Dažniausia tai, ką rodo per Holivudo filmus, pornografiją ir tai, kas veikia lovoje jų esamiems ar buvusiems partneriams.
Iš tiesų žmonės dažniausia nežino ką daro, kas jiems patinka. Daugelis žmonių yra tokioje stadijoje, kurioje net nėra pradėję kvestionuoti, ar jau viskas? Nebebus gilesnio intymumo, sielų ir kūno susiliejimo, tos seksualinio troškimo liepsnelės? Ką daryti, jeigu manęs partneris nesujaudina arba baigia man dar nespėjus atsipalaiduoti? Tokiais atvejais moteris žiūri į lubas ir atlieka savo pareigą, tai nėra normalu, o žmonės taip nugyvena daug metų.
Aurika, o ką patartumėte poroms, kurios skaitys šį straipsnį ir pagalvos, kad vis dėlto nėra patenkintos savo seksualiniu gyvenimu?
Pirmiausia rekomenduočiau kiekvienam atskirai save pažinti, prieš reikalaujant, kad partneris mums suteiktų malonumą, kai patys nežinome, kas mums teikia malonumą.
Tada mes tampame priklausomi nuo kito žmogaus valios, nors kiekvienas poros dalyvis yra atsakingas už savo energetinį ir emocinį indelį į poros pilį.
Kiekvienai porai labai svarbu turėti bent keletą valandų švento laiko dviems. Jokių telefonų, jokių televizorių, jokių filmų. Šis laikas turėtų būti fiksuotas, pavyzdžiui, kiekvieną sekmadienį 10–12 valandą ryto, kurio metu pora pažins naujai vienas kitą.
Taip pat rekomenduoju šį lengvą pratimą poroms: pasirašyti atskirai ant lapų, kokie yra kiekvieno iš jų poreikiai santykiuose ir seksualume. Kiekvienas atskirai surašo ir gali palyginti, kaip kiekvienas gali patenkinti vienas kito poreikius. O sužinoti daugiau patarimų galite mano instagrame arba feisbuko puslapyje.
