Per dieną – pusantro litro pieno
Keturkojis gyventojas šeimos namuose atsirado, kai jam tebuvo 10 dienų. „Visa šeima svečiavomės pas pažįstamą ūkininką. Jis pasiūlė pažiūrėti nuo mamos dėl jos ligos atskirtą ėriuką. Dydžiu jis priminė katiną ilgomis kojomis“, – pirmąją pažintį su Drugeliu prisimena Lina.
Pirmoji apie galimybę auginti ėriuką savo namuose prabilo Linos mama Ala.
„Visą gyvenimą turėjome namuose augintinių. Pamaniau, kad ėriukas pradžiugintų anūkus“, – apie sprendimą pasakojo ponia Ala. Kiti šeimos nariai vienbalsiai pritarė.
Visa kita susidėliojo savaime. Smulkiai išsiklausinėję ūkininko apie avių priežiūrą, ginkūniškiai Drugeliui (vardą sugalvojo vaikai – aut. past.) pritaikė Aleksandro ir Maksimilijono jau išaugtus daiktus.
Dabar ėriukas iš vaikiško buteliuko su čiulptuku per dieną išgeria apie pusantro litro karvės pieno. Jo pirkti namiškiai skuba į turgų, o pagirdyti mažylio per pietus namo specialiai grįžta ponia Ala. Maitinamas ėriukas keturis kartus per dieną.
Trečias vaikas namuose
Drugeliui namuose šeimyna pritaikė medinę vaikišką lovytę, kurią išklojo šienu. Jį keičia maždaug kartą per savaitę, todėl nemalonaus kvapo namuose pavyksta išvengti.
Čia pat lovytėje mėtosi ir vaikų barškučiai-kramtukai. „Drugeliui dabar dygsta dantukai, tad jam reikia kažką kramtyti. Jis – lyg trečias vaikas namuose“, – šypsosi Lina.
Naująjį narį svetingai priėmė ne tik visi šeimynykščiai, bet ir kiti jų augintiniai – du šunys ir katė. Ypač juo džiaugiasi seniausias šeimos draugas, 12-os metų aviganis Rolfas. Vos pamatęs ir apuostęs ėriuką, meiliai aplaižė.
Vilna – kojinėms, ėriukas – džiaugsmui
Žinoma, šeima neplanuoja namuose laikyti suaugusio avino. „Anksčiau auginome tris aviganius, tebeturime jiems įrengtus šildomus voljerus. Suaugęs Drugelis čia galės prisiglausti, kai bus šalta. Kadangi gyvename name, šiltuoju metų laiku jis „šienaus“ veją aplink namus“, – planus atskleidžia Lina.
Šienauti vasarą teks ne tik Drugeliui, bet ir jo šeimininkams. „Juk turėsime paruošti jam atsargų žiemai“, – sako ginkūniškė.
Pilkšvo ėriuko kailiukas, jam paaugus, turėtų pabalti. „Turiu draugę – šuniukų kirpėją, ji žadėjo padėti apkirpti Drugelio vilną, kai šis paaugs. Iš jos megsime visai šeimai kojines“, – toliau planuoja pašnekovė.
Laikyti tik kaip gyvulį tvarte ir suaugusio Drugelio šeimyna nežada. Jau dabar ėriukas naminis, „rankinis“ ir labai draugiškas: atsiliepia šaukiamas vardu, meiliai glaustosi liečiamas, tarsi katinas. „Gal prisegsime jam pavadėlį ir vedžiosime, kaip Hoviludo žvaigždės paršelius vedžioja“, – juokais svarsto Lina.
Marina VISOCKIENĖ
