Pirmasis žingsnis – pats sunkiausias, todėl jam reikia beatodairiško ryžto. Tačiau jei vis dėlto jaučiate, kad toliau taip tęstis nebegali, ir nusprendėte keisti šeimos situaciją, būkite pasirengusi pačioms įvairiausioms reakcijoms.
Sudėtingi pokalbio viražai
Pokalbio nepradėkite, kai alkoholio nevengiantis žmogus – girtas. Atsiminkite, kad kalbėtis ar bartis su apsvaigusiu asmeniu beprasmiška. Taip tik sukelsite nereikalingą konfliktą, kurį alkoholikas vis tiek netrukus pamirš. Patausokite savo nervus, pokalbį pradėkite tik tada, kai žmogus bus visiškai blaivas.
Net į alkoholį įnikęs žmogus, kuris pridarė problemų visai šeimai, vertas pagarbos. Todėl jei norite įkalbėti jį gydytis, ne kritikuokite ar priekaištaukite, o pasistenkite jam padėti suprasti patį save. Dauguma alkoholikų – itin jautrūs kritikai, kurių savivertė žema. Todėl jie pradeda gintis – gali atsiriboti nuo jūsų ar netgi parodyti agresiją. Taigi per pokalbį jūsų pagrindinė užduotis – susitelkti į problemos sprendimą, t.y. galutinai įkalbėti bandyti atsisakyti šio žalingo įpročio.
Idealu, jei pašnekesį pradėtumėte nuo nuoširdaus pagyrimo – už ką nors. Kalbėdama apie problemą prisiminkite, kokius gyvenimo uždavinius šis žmogus yra sėkmingai įveikęs anksčiau. Apibrėžkite esamą situaciją kaip, pavyzdžiui, ankstesnę, jau išspręstą bėdą, ir paraginkite vėl veikti ryžtingai.
Vis dėlto neturėtumėte stengtis per prievartą perauklėti žmogaus: jis liks toks pats, kol pats panorės pasikeisti. Jūs galite tik padėti, bet ne perdaryti žmogų jėga. Stenkitės neaptarinėti nei savo, nei artimojo asmeninių savybių, venkite aštrių pastabų, negatyvių vertinimų – tokie dalykai priverčia baigti dialogą, žmogus paprasčiausiai nebenorės kalbėtis. Atskirkite protą ir jausmus. Aptarkite tik problemą, bet nesistenkite sukelti ar išlieti emocijų. Kontroliuokite save ir sutelkite dėmesį į pokalbio esmę. Sudėtingesni aspektai gali būti suskirstyti į dalis, kurias reikėtų aptarti atskirai.
Raskite objektyvių kriterijų. Paprastai ginčuose objektyvūs kriterijai neįsisąmoninami, tačiau jų pateikimas labai svarbus abipusiam supratimui: pabrėžkite, kas konkrečiai jums kelia nerimą, kaip alkoholis veikia visos šeimos gyvenimą, remkitės pavyzdžiais, kurie įvykiai ar veiksmai turėjo neigiamų pasekmių. Stenkitės susitvardyti, venkite pykčio, pagiežos, sarkazmo – vardykite visus punktus be emocijų. Tik taip jums pavyks sumažinti natūralią pašnekovo gynybą: neigimą, išsisukinėjimą, prieštaravimą.
Aptarkite kelis problemos sprendimo variantus. Kuo jų daugiau aptarsite – tuo daugiau tikimybės, kad rasite tai, kas geriausiai tiks būtent jūsų atvejui.
Be diplomatijos – nė žingsnio
Bendravimas – tai visų pirma įtakos procesas. Siekiate lemti sprendimų priėmimą, tačiau alkoholikas lygiai taip pat norės manipuliuoti jūsų emocijomis, jausmais, žodžiais. Nepasiduokite, stenkitės maksimaliai atsiriboti nuo praeities, prisiminimų. Jūsų tikslas – paraginti šį žmogų gydytis. Kad ir koks skausmingas jam būtų šis apsisprendimas, tai – gydymo pradžia, o skausmą būtina iškęsti tarsi jodą ant žaizdos – peršti tam, kad būtų geriau.
Dar kartą prisiminkite: venkite kritikos, net jei ji pelnyta. Žmogus, kuriam išsakote kritiką, būtinai ginsis ir ieškos pasiteisinimo. Priekaištai dažniausiai įžeidžia, todėl žmogus nevalingai norės juos sviesti atgal: užuot susitelkęs į jį kankinančias problemas, ims ieškoti jūsų silpnų vietų.
Kad ir kokį gydymo metodą pasirinktų įkalbėtas gydytis žmogus, stebėkite, kaip vyksta procesas, ir pažymėkite kiekvieną sėkmę, pasidžiaukite. Žmogus, kurį smerkia ir kritikuoja, mažiau pasitiki savimi, bijo suklysti, dėl to nervinasi ir dažniau klysta. Visai kitaip elgiasi asmuo, kuriuo pasitikima: jis stengiasi išlaikyti savo įvaizdį.
Negrasinkite. Žodžiai „jei dar kartą taip padarysi“ žemina ir gniuždo. Žmogus jaučiasi ne pats darąs pasirinkimą, o speičiamas į kampą.
Gyvybiškai svarbu gebėti laikytis pasirinktos pozicijos ir bet kurią akimirką iš naujo apginti savo nuomonę bei argumentuotai įtikinti, palaikyti, skatinti artimąjį.
Gali būti, kad jums prireiks pakeisti ir kai kuriuos savo įpročius, bendravimo manieras. Nerekomenduojama elgtis taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Jūsų namuose gyvena ligonis, tad kol jis pasveiks, teks sutelkti dėmesį į slaugą, o ne leistis į savigraužą ar abejones, juolab grasinti ar bausti.
Sergančiajam reikia slaugos ir gydymo
Alkoholizmas – tai ne sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas, o rimta priklausomybė. Todėl su alkoholiku reikia elgtis kaip su ligoniu, kuriam būtina pagalba, o ne kaip su žmogumi, kuris neturi valios ir dėl to tyčia prikuria visai šeimai problemų. Tiesa, žmogaus, priklausomo nuo alkoholio, psichologinė galia tikriausiai palūžusi, bet tai – jo ligos, o ne norų pasekmė.
Nerekomenduojama pernelyg įkyriai stebėti žmogų: nuolat vedžiotis jį už rankos, priekaištauti, jei vėl pradeda gerti (pvz., kai esate svečiuose). Kitiems girdint neaptarinėkite jo problemų ir to, kokios negandos išprovokavo ligą.
Ne visada galima alkoholio atsisakyti savarankiškai, vien valios pastangomis. Neretai prisireikia ir medikų pagalbos. Jei žmogus kategoriškai atsisako kreiptis į gydytojus, kartkartėmis galima pabandyti jį įtikinti kitaip: raginkite nueiti pas daktarą dėl kitų negalavimų: patiriamo streso, sumažėjusio darbingumo, pykčio priepuolių. Galbūt jam bus lengviau priimti tokį sprendimą?
Parengė Laura Mureikaitė
