Kelionėms neabejingas Žilvinas B. jau dalinosi su Makaliaus skaitytojais įspūdžiais iš Maroko, o dabar atsiuntė pasakojimą iš ką tik įvykusios kelionės į Kanarus. Skaitom!
Kanarai – porque no? Toks kelionės pavadinimas „prilipo“ jau būnant ten. Keli įsiminti ispanų kalbos posakiai, kurių populiariausias buvo „porque no“ puikiai atspindėjo mūsų 8 dienų kelionę, kurioje vėl buvom priklausomi tik nuo savęs.
Kelionė šiemet pasirinkta paprastesnė (pernai buvo Marokas) ir tikėtasi pigesnė, bet nuolat kartojant „kodėl ne“, spaudžiant maksimumą įspūdžių kiekvienoje situacijoje, pavyko išleisti apie 2300 litų žmogui įskaičiuojant bilietus. Na ką darysi, įspūdžių daug, o perkant kelionę „niekas neįskaičiuota“ tik grįžęs sužinai, kiek ji kainavo.
Kelionės planas jau įprastas: lonely planet, įvairūs intenetiniai puslapiai, lėktuvo bilietai ir žemėlapis. Kompanija nedidelė, 2 piliečiai iš Vilniaus, kiti 3 iš UK, persėdimas Londone, visiems patrogu (neskaitant 8 valandų tarpo skrendant į priekį ir 16 valandų – atgal).
Nesame tinginiai, tad planas – dvi salos. Skrendam į Fuerteventurą, išsinuomojam automobilį, apvažiuojam visą salą, susirandam viešbutį, keltą…
Viskas buvo paprasta, daug pamatėm, pasidžiaugėm, pavargom ir atėjo laikas ieškoti viešbučio. O čia jau ne Marokas, niekas nelaukia išskėstom rankom, o dar kai pasakai, kad 5 žmonės ir vienai nakčiai, eini lauk pro duris. „Einame lauk“ kokius 10 kartų, viltis pamažu blėsta, užsivelku marškinius, gal padės? Gal po 36 valandų ant kojų ir 2 valandų miego, atrodėme nelabai reprezentatyviai.
Sunkiai, bet gauname savo trijų žvaigždučių apartamentus. „Jack‘as“, įspūdžių aptarimas ir miegas pusiau balkone šeriant uodus. Pirma diena „užskaityta“!
Antra diena paskyrėme poilsiui. Atidavėm automobilį (neužsakinėjom internetu nė karto, bet didelių problemų neturėjom), pliažas, taksi, keltas (beje perkant dvigubus bilietus jis pigesnis negu visuose atsiliepimuose – 19 eurų žmogui), taksi ir vėl ta pati istorija, kaip našlaičiai beldžiam į viešbučių duris. Vėl antra dešimtis atsakymų „fullhouse“, tik turistų nematyt ir bingo – duoda du kambarius. Bėda, kad mums reikia tik vieno, vėl deramės, šiaip ne taip kompromisas, kaina už kambarį vietoj 50 eurų tampa 66 eurais, bet mes visi kartu ir pasiekę savo. Maistas, pasivaikščiojimas po Las Palmą ir naktinė dezinfekcija. Kuri, beje, po 10 valandos neparduodama, bet susitarti galima.
Iš ryto artimesnė pažintis su Gran Kanarija. Išsinuomojam automobilį. Daug vingiuoto kelio, šiek tiek klaidžiojimo, vietinis maistas, kalnai pakalnės, vandenyno krantai. Vaizdai verti keliavimo! O pats verčiausias GC210 kelias, kurio net nebuvo plane, bet kelionė juo tapo ilgiausia, tik pavakare pasiekiam savo nuolatinės nakvynės vietą – Playa del Ingles, Maspalomas.
Čia mūsų laukia užsakytas viešbutis. Ištroškę įspūdžių „jamam“ vietinės tekilos, bėgam prie jūros, grįžę pašiurpinam viešbučio senukus naktinėmis maudynėmis ir įsitaisom miegoti… kieme. 5 valandą ryto – šaltas dušas, tenka gelbėtis – bėgti į vidų nuo žolės laistymo purkštukų. Sugalvojame, kad reikia pasitikti saulę, išeinam, kelio nerandam nei iki jūros, nei iki namų. Auksiniai 10 eurai kišenėje – taksi ir kelionė iki lovyčių. Šiandien jau gana.
