Ši data pasirinkta neatsitiktinai. Kaip laisvos Lietuvos simbolis trispalvė pirmą kartą suplevėsavo Gedimino pilies bokšte 1919 metų sausio 1 d. Vėliavą iškėlė komendanto, diplomato, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjo Kazio Škirpos vadovaujamas Lietuvos savanorių būrys. Pakėlimo ceremonija buvo iškilmingai palydėta šūvių salvėmis, pagerbta giedant valstybės himną. Deja, ši pakili iniciatyva ilgai netruko. Prabėgus vos penkioms dienoms, Vilnių užėmė bolševikai ir nuplėšę nuo trispalvės geltoną ir žalią spalvas, paliko plevėsuoti tik raudoną juostą.
Nepaisant fakto, kad tuo metu dar visai naujas šalies valstybingumo simbolis virš Gedimino kalno bokšto plevėsavo vos keletą dienų, šis patriotiškumą žymintis aktas tapo tautos stiprybę žadinančiu simboliu, įprasminusiu laisvės siekį.
Raudonąją armiją išstūmus iš sostinės, valstybės vėliava buvo sugrąžinta į garbingą vietą ant Gedimino kalno, tačiau ir šį kartą plazdėjo tik keletą mėnesių. 1920 m. rudenį Vilnius buvo užimtas lenkų generolo Lucijano Želigovskio ir trispalvę pakeitė Lenkijos vėliava. Dar kartą vėliava sugrįžo 1939 m. spalį, Lietuvai atgavus Vilnių. Vėlgi – trumpam. Galiausiai valstybės trispalvė, kaip svarbus tautos pasipriešinimo sovietų okupacijai bei susitelkimo ženklas, virš Gedimino bokšto iškelta 1988 m. ir sėkmingai plevėsuoja iki pat šios dienos.
Vėliavos dienos proga verta prisiminti ir trispalvės atsiradimo aplinkybes. Spalvinė valstybės simbolio dermė buvo sukurta dailininko Antano Žmuidzinavičiaus, šalies nepriklausomybės priešaušryje. 1917 m. Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, padėjusi pamatus Lietuvos nepriklausomybės siekiams. Šis įvykis buvo puiki proga aptarti ir būsimus valstybingumo ženklus. A. Žmuidzinavičius pasiūlė žalios ir raudonos spalvos vėliavos variantą. Toks siūlymas buvo grindžiamas tautiniuose kostiumuose dominuojančių spalvų koloritu. Tačiau konferencijos dalyviams šis spalvų duetas pasirodė per daug niūrus. Archeologo Tado Daugirdo pasiūlymu galiausiai buvo nutarta įterpti geltoną juostą – simbolizuojančią aušrą.
1918 m. balandžio 19 d. priimtas Lietuvos vėliavos projektas, kurį sudarė trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia ir raudona. Tad pastarąją dieną galime laikyti vėliavos gimimo diena. Konstituciškai šalies vėliava patvirtinta tik po dviejų dešimtmečių.
Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ kviečia dalyvauti Lietuvos trispalvės dienos minėjimo renginiuose ir Atkurtos Lietuvos šimtmečio metus pasitikti simboliškai iškeliant valstybės vėliavą!
