2013-ieji ir yra būtent tie, patį Saulės aktyvumo piką pasiekę metai. Magnetinė audra kyla dėl galingų Saulės atmosferoje esančios magnetinės energijos išsiveržimų. Po išsiveržimo Žemės link skrieja daug įelektrintų Saulės medžiagos dalelių. Specialistai teigia, kad į magnetines audras reaguoja maždaug pusė žmonijos. Stresinės reakcijos pradžia dažnam sutampa su magnetinės audros pradžia. Gali būti, kad iš tiesų sausio 8, 13, 19, 23, 25, 28 dienomis daugelis jausimės prastai. Tačiau yra mokslininkų, įrodinėjančių, kad magnetinės audros sukelia daug mažiau stresų, negu kasdieniniame gyvenime pasitaikančios žemiškos problemos.
Aktyvios Saulės metai
Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų observatorijos darbuotojas astronomas Saulius Lovčikas mano, kad skelbiama informacija apie magnetinių audrų datas moksliškai nėra pagrįsta. „Niekur neužtikau patvirtinimo, kad būtent tomis dienomis, kurios nurodomos, vyks magnetinės audros. Čia greičiau astrologinės, o ne astronominės žinios“, – sako specialistas. Jis patvirtina, kad kas 11 metų kartojantis Saulės aktyvumo ciklui, 2012–2013 metai būtent ir yra aktyviausios Saulės metai, tad magnetinių audrų, be abejo, bus daugiau. „Saulės aktyvumas pradėtas fiksuoti aštuonioliktame amžiuje ir per tą laiką aktyvumo bangavimas visada vienodas“, – aiškina astronomas.
Saulę piešdamas kaip verdančios ugnies kamuolį, jis siūlo įsivaizduoti, kad, esant aktyviems metams, šis kamuolys pradeda virti smarkiau ir, kaip ir iš verdančios košės, iš jo į šalis trykšta daugiau čiurkšlių. „Štai tokie pliūpsniai tykšta ir į Žemės pusę, pasiekia ją įelektrintomis dalelėmis, smūgiuojančiomis atmosferą, ją sutrikdo, ir tuomet vyksta magnetinio lauko svyravimai, magnetinės audros“, – vaizdžiai aiškina S. Lovčikas. Magnetinė audra nakties danguje įžiebia įspūdingą reginį – pašvaistę. Kilus magnetinei audrai susidaro pašvaistė Šiaurės ir Pietų poliuose. Magnetinė audra sukelia švytėjimą, o jeigu ji labai stipri, pašvaistę galima išvysti ir Lietuvoje. Tačiau tai retas reiškinys.
Kaip žvakės liepsna
Pasak S. Lovčiko, magnetinės audros normalus reiškinys ir nereikėtų jam priskirti visų pasitaikančių bėdų ar nemalonumų, gąsdinti jų pavojumi. „Žinoma, magnetinės audros gali turėti įtakos ir žmogaus sveikatai, ir prietaisų veiklai. Juk viskas gamtoje susiję“, – sako astronomas. Jis pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokite degančią žvakę. Jeigu liepsnojimas pasikeis, pavyzdžiui, papūtus į ją, pasikeis ir kiti reiškiniai – siūbuojant liepsnai šešėliai keis pavidalus, nuo šviesos priklausančių prietaisų veikla sutriks“, – pasakoja S. Lovčikas. Jis sako, jog per vienuolikos metų aktyvumo ciklą būna didelio ir mažo aktyvumo periodų. Dabar yra didelio aktyvumo periodas, tad magnetinių audrų bus vis daugiau.
Stipri magnetinė audra po dviejų galingų žybsnių Saulėje buvo kilusi praėjusių metų kovą, įelektrintos Saulės dalelės smūgiavo į Žemę. Stipri magnetinė audra buvo 1989 metais. Kanadoje buvo sutrikęs elektros tinklų darbas, gyventojai kelias valandas buvo be elektros energijos. Magnetinės audros ne tik sutrikdo elektros tiekimą, bet ir yra pavojingos laidiniams bei mobiliesiems telefonams, radijo ryšiui. Dėl Saulės žybsnių gresia navigacinės palydovinės sistemos sutrikimai, gali tekti atidėti lėktuvų skrydžius. Astronomas sako, kad Saulė yra stebima ir jos žybsniai pastebimi. Žemę jie pasiekia po dviejų trijų dienų.
Gamtos dalis
Magnetinės audros turi įtakos žmonių sveikatai. Atkreipiamas dėmesys, kad bendras silpnumas gali būti juntamas visas pirmąsias sausio dienas. Respublikinės Panevėžio ligoninės Kardiologijos I skyriaus vedėja gydytoja kardiologė Irena Skripkauskienė nemano, kad reikėtų numoti rankas į gamtos reiškinius. „Galiu patvirtinti, kad žmogaus sveikata, savijauta priklauso ir nuo mėnulio fazių, turi įtakos ir kiti reiškiniai, tarp jų ir magnetinės audros“, – kardiologė pastebi, kad gamtos permainas labiau jaučia hipertonija sergantys ir širdies problemų turintys žmonės. „Esame gamtos dalis“, – konstatuoja I. Skripkauskienė. Siaučiant magnetinėms audroms ji rekomenduoja sumažinti fizinį krūvį, turėti reikiamų vaistų, atsisakyti žalingų įpročių, dažniau pasimatuoti kraujo spaudimą.
„Blogiau nebus tiems, kurie tikės magnetinių audrų įtaka ir skirs reikiamą dėmesį savo sveikatai. Beje, to reikėtų nepamiršti ir audroms nesiaučiant“, – sako Kardiologijos I skyriaus vedėja. Ji teigia, kad pastaruoju metu ligoninė tiesiog lūžta nuo sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis gausos. Magnetinių audrų metu neretai skundžiamasi galvos skausmais, migrena, širdies ritmo sutrikimu, nemiga, prasta savijauta, spaudimo šokinėjimu. Teigiama, kad per magnetinę audrą gali tirštėti kraujas, sulėtėti deguonies apykaita. Žinodami, kad bus magnetinė audra, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės galėtų jai pasiruošti iš anksto, pasirūpinti ne tik kraujagysles plečiančiais, kraują skystinančiais vaistais, bet ir raminamaisiais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
