Kūdikiai gimsta su šilumos ir artumo siekiu, poreikiu sukurti prisirišimo santykį su besirūpinančiais žmonėmis, pirmiausia – mama. Perkirpus virkštelę nutrūksta fizinis ryšys su mama, tačiau tuo metu prasideda emocinis ir psichologinis ryšys. Fizinis ryšys (virkštelė) aprūpina kūdikį tuo, kas jam reikalinga, kad augtų gimdoje – maistu, deguonimi, pašalina medžiagų apykaitos produktus, o emocinis ir psichologinis ryšys suteikia psichologinį pagrindą, reikalingą, kad galėtume gyventi pasaulyje. Ne visada sukurti ryšį su kūdikiu yra lengva ir paprasta. Visiškai normalu, jeigu iš pradžių jauni tėvai jaučiasi išsigandę, nepasitikintys savimi ir nežinantys, kaip kurti ryšį su kūdikiu. Kai kurie žmonės tokį ryšį užmezga iškart po kūdikio gimimo, kitiems reikia daugiau laiko, tačiau tai neturi žalingų pasekmių vaikams.
Mokslininkai įrodė, jog saugus prisirišimas yra gyvybiškai svarbus: žmonės, turėję saugaus ryšio patirtį kūdikystėje, geriau gali sukurti artimus santykius, palaikyti emocinę pusiausvyrą, jausti pasitikėjimą savimi, ieškoti pagalbos iškilus sunkumams, įveikti stresus.
Saugus ryšys kuriamas stengiantis atliepti į kūdikio siunčiamus signalus. Nuo pat gimimo kiekvienas kūdikis turi savo unikalią asmenybę ir pomėgius. Net jeigu iš pradžių visi kūdikio skleidžiami garsai ir verksmai atrodo vienodi, kūdikis su jumis bendrauja skirtingai. Jaunų tėvų užduotis – būti detektyvais ir išsiaiškinti, kokios yra kūdikio reakcijos ir apie ką jos praneša. Mokydamiesi, kaip nuraminti savo kūdikį, tėvai sukelia pasitikėjimą, ir kūdikis pradeda mokytis nusiraminti pats. Valgymas ir miegojimas – neišsemiamos galimybės kurti ryšį su kūdikiu.
Didžioji dalis kūdikio ankstyvųjų požymių ir signalų yra susiję su jo maisto ir tinkamo poilsio poreikiais: žindymu, nešiojimu ant rankų, miegu arti kūdikio. Bene svarbiausia kuriant saugų ryšį su kūdikiu – kalbėjimas, juokas ir žaidimai su vaiku. Artimo žmogaus balso tonas, kalbėjimo greitis, žvilgsnis, veide atsispindinčios emocijos – visa tai skatina kūdikio gerą savijautą ir kuria tvirtą emocinį ryšį.
Nepaisant to, kad pastaruoju metu yra labai daug kalbama apie saugaus ryšio svarbą, vis dar egzistuoja mitai apie prieraišumą ir jo poveikį kūdikio raidai bei elgesiui:
1. Mitas: saugus prisirišimas ir meilė yra tas pats
Faktas: prisirišimas tarp mamos ir kūdikio įvyksta instinktyviai, tačiau, deja, mylėti savo kūdikį automatiškai nereiškia sukurti saugų ryšį. Saugus ryšys priklauso nuo mamos sugebėjimo susitvarkyti su kylančiu stresu, atsakyti į kūdikio signalus ir sėkmingai jį nuraminti.
2. Mitas: man sunku suprasti kūdikio ženklus ir aš niekada negaliu įsivaizduoti, ko mano kūdikis nori, todėl jis negali saugiai prisirišti.
Faktas: kūdikio poreikių nebūtina tenkinti visą šimtą procentų laiko, kad būtų sukurtas saugus ryšys: saugiam ryšiui visiškai užtenka maždaug trečdalio laiko ar daugiau. Kai tėvai labiau pažins savo kūdikį ir didės tėvystės patirtis, labiau pasitikės savimi bandydami suprasti kūdikio signalus bei ženklus.
3. Mitas: jeigu visada atsiliepsite į kūdikio poreikius, jį „sugadinsite“ (išlepinsite).
Faktas: mokslininkai įrodė priešingai - kuo labiau atsakoma į kūdikio poreikius, tuo mažiau išlepintas kūdikis bus augdamas. Prisirišimas sukuria pasitikėjimą, ir vaikai su saugiu ryšiu linkę būti labiau nepriklausomi, o ne mažiau.
4. Mitas: saugus prisirišimas neįmanomas, jei mama dirba ir negali tenkinti kūdikio poreikių 24 valandas per parą.
Faktas: tam, kad sukurtų saugų ryšį su kūdikiu, mamai nebūtina būti su kūdikiu 24 valandas per parą. Svarbu, kad laikas, kurį leidžia su vaiku, būtų kaip galima labiau kokybiškas, ir kad kūdikis kitu laiku turėtų prižiūrintį globėją, kuris taip pat suvoktų prisirišimo svarbą.
