Keliaujant savarankiškai išsiaiškinti, kuris paslaugų teikėjas patikimas ir teikia kokybiškas paslaugas nėra taip paprasta. Galų gale net ir keliaujant kelis kartus per metus, išmanyti paslaugų teikimo specifiką bei rinkos pasiūlą kiekvienoje svečioje šalyje vargu ar įmanoma. Kelionių sezonui įsibėgėjant, kelionių agentūrų ekspertai pataria, kokius namų darbus, siekiant kuo sklandesnių atostogų, reikėtų atlikti dar būnant Lietuvoje. Taip pat, ką reikėtų padaryti pramogas užsisakant jau iškeliavus.
Svarbu, kad užsisakant paslaugas Lietuvoje, keliautojai, dar prieš sumokėdami pinigus, stengiasi sužinoti kuo daugiau informacijos: kokios yra pažintinio turo detalės, kas yra kelionės vadovas, kurioje vietoje yra viešbutis ir kokias paslaugas jis teikia, ar ne per sudėtingas nuvykimas, ar viešbutis tinka vaikams, kokios yra kelionės rezervacijos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir pan. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir į įvairias pasaugas ir pramogas siūlančias agentūras bei jų kokybę ir patikimumą. Tačiau, jeigu paslaugos perkamos užsienio šalyje, visa tai padaryti tampa daug sudėtingiau.
„Atostogų metu keliautojai atsipalaiduoja, o, jeigu nusprendžia išbandyti kokias nors pramogas, tai dažniausiai įvyksta spontaniškai, galimybės įsigilinti į situaciją vietoje būna gana ribotos. Visų pirma, koją kiša kalbos barjeras, antra, perkant „čia ir dabar“ nebėra laiko gilintis į vietines šalies taisykles. Tiesa, užsisakant paslaugas užsienio šalyje nereiškia, kad jos bus nekokybiškos ar nesaugios. Dažniausiai viskas būna gerai ir klientai lieka patenkinti. Visgi vienetiniai atvejai, kurių baigtis būna skaudi, susijusi su žmonių sveikata, rodo, kad namų darbų atlikimas dar būnant Lietuvoje tikrai nepamaišys“, – pasakojo kelionių ekspertė Julija Čižienė.
J. Čižienė teigia, kad minėti namų darbai – savo viešnagės užsienyje planavimas, t. y. rekomenduojama nuspręsti, kokios ekskursijos ir kitos pramogos bus įdomios užsienyje, o tuomet ir susirinkti kuo išsamesnės informacijos apie šias paslaugas bei jas teikiančias įmones. Tiesa, tai atlikti gali būti nemažas iššūkis.
„Ne visos paslaugas teikiančios įmonės turi internetinį tinklapį anglų kalba, o išduota vietinės valdžios licencija veikiausiai bus tik originalo kalba, jeigu, apskritai, pavyks ją aptikti. Antra, individualiems užsakovams iš anksto nusiuntus užklausimą dėl detalesnės informacijos, atsakymo nevisada galima sulaukti. Nepaisant sunkumų, bandyti verta. Taip pat būtina susirasti kuo daugiau atsiliepimų internete ir pasirūpinti planuojamoms pramogoms galiojančia draudimo apsauga. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad standartinė draudimo apsauga nenumato medicininių išlaidų atlyginimo, jei apdraustas asmuo užsiima įvairių rūšių aktyvia veikla kaip slidinėjimas, nardymas, skraidymas parasparniais, kaitavimas jėgos aitvarais, šuolis su guma ar jodinėjimas ir pan. Todėl jei ketinama užsiimti tokia veikla draudžiantis apie tai reikia pranešti – taip, draudimas kainuos brangiau, tačiau tai suteiks saugumo jausmą ir padės esant nepalankiai situacijai“, – tikina moteris.
Kelionių agentūrų ekspertai parengė rekomendacijų sąrašą, kaip elgtis, užsisakant pramogas ar perkant kažkokias paslaugas užsienio šalyje:
1. Įsitikinti, kad įmonė turi sertifikatą/ licenciją teikti paslaugą.
2. Prašyti raštiško paslaugos aprašymo, kad būtų aišku, kas įskaičiuota į paslaugos kainą.
3. Išsiaiškinti, ar naudojantis paslauga būsite apdrausti ir kokios yra draudimo sąlygos.
4. Prieš mokant avansą ar visą sumą, išsiaiškinti, kokios yra pinigų grąžinimo sąlygos.
5. Nepasiduoti įkalbinėjimams ir spaudimui. Vengti užsisakyti pramogas pirmosiomis kelionės dienomis, ypač, jeigu namų darbų Lietuvoje atlikti nespėta. Pradžioje reikėtų pažinti šalies kultūrą, vyraujančias taisykles, žmones, vietinių akyse tikslinga tapti „turistu su patirtimi“. Rekomendacijų kreiptis tikslinga į vietinius, pavyzdžiui, į viešbučio vadybininką – viešbutis, saugodamas savo reputaciją, nerekomenduos bet ko.
6. Perkant paslaugas, drąsiai bandyti išsiaiškinti, kokia yra gido patirtis, kokios priemonės bus naudojamos pramogos metu. Jeigu kyla įtarimų, pavyzdžiui, kad autobusas skirtas mažesniam keleivių skaičiui nei ketinama vežti, rizikuoti neverta, geriau ieškoti kitos, patikimos bendrovės arba atsisakyti ekskursijos apskritai.
J. Čižienė pasakoja, kad ženkliai mažesnė nei kitose įmonėse paslaugų kaina turėtų tapti įspėjamuoju signalu ne tik dėl paslaugų kokybės, bet dėl paslaugų teikėjo veiklos legalumo apskritai.
„Ieškodami patikimų partnerių, juos nuodugniai patikriname. Pavyzdžiui, prašome transporto priemonių nuotraukų, licencijų, išsiaiškiname, kokia yra siūlomo gido ir vairuotojo patirtis. Kadangi paslaugų teikėjams užtikriname didelius turistų srautus, jie tokią informaciją pateikia. Iš patirties galime drąsiai pasakyti, kad kokybiškos ir patikimos paslaugos su visomis garantijomis turi savo pagrįstą vertę, o jeigu kalba eina apie ekstremalesnes paslaugas – taupyti kokybės ir saugumo sąskaita niekuomet nerekomenduojama. Dažnai sklando mitai, kad per kelionių agentūras pirkti paslaugas brangiau, tačiau komisinis tikrai nėra ta dalis, kuri nulemia ryškų kainos skirtumą. Tiesiog, jeigu iš paslaugos tikimasi kokybės ir maksimalaus saugumo, tai kainuoja. Galiausiai – kilus nesusipratimams ar nusivylus paslauga, perkant ekskursiją ar kokią pramogą iš vietinių prekeivių, su jais ir teks aiškintis, tuo tarpu jeigu paslaugą parduoda kelionės organizatoriai, tiekėjo klaidos tampa agentūros, o ne turisto galvos skausmu“, – apibendrina ekspertė.
