Be jokių abejonių, Sankt Peterburgas yra vienas gražiausių Europos ir, galbūt, viso pasaulio miestų. Ir jeigu kiekvienas miestas turi savo sielą, tai Piterio, kaip jį vadina rusai, sielos kertelių įmantrybės – neišsemiamos. Norėčiau jums pristatyti kiek kitokį Sankt Peterburgą, nei mums įprasta matyti istorijos vadovėliuose ir turistiniuose kataloguose, rašo tinklalapis kelioniumanija.lt.
Dauguma žmonių slepiasi po „kaukėm“ Sankt Peterburgo gyventojai pripažįsta, jog jiems sunku pasitikėti aplinkiniais ir atsiverti jiems širdį. Juk ir pats miestas nuteikia užsisklęsti ir pasislėpti už aukštų sienų ne tik kūnu, bet ir siela. Galbūt, būtent toks užsislapstęs ir išdidus miesto charakteris tokiais pat auklėja ir jo gyventojus. Vis tik, iš patirties galiu pasakyti, jei šiam miestui atversi širdį, jis daugiau niekada nebepaleis iš savo glėbio. Šis miestas vertina sielos šilumą ir nuoširdumą.
Miestiečiai anaiptol nesilanko muziejuose Prisipažinsiu, visada buvau tikra, jog Sankt Peterburgo gyventojai – tai tokie žmonės, kurie tik retkarčiais iškiša nosį iš nesibaigiančios daugybės čionykščių muziejų, gražiųjų parkų, skverų ir upių pakrančių. Juk šis miestas, tiesiog neišsenkantis grožio ir įkvėpimo šaltinis! Tačiau realybė visiškai neatitiko mano įsivaizdavimų. Muziejuose vietiniai gyventojai visiškai nesilanko ir nesidomi savo miesto lankytinomis įžymybėmis. Tokie objektai jiems tėra puiki vieta susitikti, ne daugiau.
Milžiniškas socialinių tinklų populiarumas Sankt Peterburgo gyventojams yra svarbu dalintis savo gyvenimo naujienomis. Jiems svarbu pasakoti apie patirtus išgyvenimus, įspūdžius, pasiekimus, dalintis nuotraukomis. Kai kurie miestiečiai socialiniuose tinkluose visą dieną yra „online“ režime.
Gyventojai patys nesiorientuoja miesto gatvėse Turėjau įdomią patirtį praeitą žiemą, kuomet atvykau į Sankt Peterburgą esant -30°C temperatūrai, bet visgi sukaupiau drąsą ir stiprybę apkeliauti senamiestį pėsčiomis. Tačiau per dvi valandas sugebėjau pasiklysti net kelis kartus. Šis miestas tiesiog nenuspėjamas savo gatvių ir gatvelių vingiais. Šiaip ne taip atradusi kelis dantimis kalenančius vietinius, skubančius kažkur tolyn, prieidavau ir tiesiog paklausdavau „Atsiprašau, kur aš?“ Mano nuostabai, dauguma išgirdę šį klausimą imdavo mįslingai žvalgytis aplink ir galiausiai atsakydavo: „Atsiprašau, aš ir pats nelabai suprantu, kokia čia gatvė…“ Vis bandžiau suprasti, kaip tai įmanoma.
Vegetarai, veganai Sankt Peterburgo gyventojai turi dar vieną ypatybę. Atvykę į Sankt Peterburgą nenustebkite, jei jus stengsis prisivilioti į sveiko gyvenimo būdo ir natūralios mitybos gerbėjų, nevartojančių mėsos ar žuvies, gretas. Šiame mieste man teko susidurti su daugybe vegetarų, veganų, žmonių įvairiai ribojančių savo valgiaraštį. Čia taip pat yra daugybė madingų meditacijos, jogos ir sveikatingumo centrų. Daugelis miestiečių negatyviai vertina alkoholinius gėrimus. Tai, iš vienos pusės, maloniai nustebina ir panaikina stereotipus, iš kitos pusės, verčia tam tikrais atvejais pasijusti nepatogiai...
Aktualios sielos tobulėjimo, tikėjimo, sąmoningumo temos Sankt Peterburgo gyventojai nepaprastai įdėmiai gilinasi į sielos tobulėjimo, sąmoningumo temas, kalba apie tai laisvai ir daug. Miestiečiai yra linkę išgyventi liūdesį, net depresiją, emocinius nusivylimus, tikėdami, jog jų išgyvenimai – tai pamoka, skirta sielos tobulėjimui. Jų pamąstymus labai įdomu stebėti.
Didelis susidomėjimas mokslu Nors Sankt Peterburgo universitetai laikomi geriausiais Rusijoje, tačiau patys gyventojai jais nėra visiškai patenkinti. Jie daug mokosi papildomai. Lankosi įvairiuose seminaruose, paskaitose, domisi asmenybės tobulėjimo temomis, psichologija, verslu, komunikacija. Šį jų bruožą aš pavadinčiau pačiu geriausiu.
Emocingi santykiai Sankt Peterburgo gyventojai mėgsta nagrinėti santykių psichologiją. Jaunimas pakankamai anksti (palyginus su Europos šalimis) susituokia. Jie dažnai įsimyli, bet taip pat dažnai ir išsiskiria. Šiame mieste jaučiamas ypatingas troškimas susirasti porą... Galbūt, priežastis tam yra pilkos miesto sienos ir kaprizingas oras, kuris verčia ilgėtis žmogiškos šilumos ir meilės.
Gintarė Joteikaitė
