„Nuo pat vaikystės buvau nemylima mamos. Jai buvau reikalinga tik kaip darbo jėga. Kol neišėjau iš jos namų, buvau labai mušama. Mama nemyli mama, o aš nežinau, ar myliu mamą.
Mane mušė ir mama, ir patėvis. Buvau nuolatos atstumta. Gyvenau su jais kartu, kad tik gyvenčiau – buvau jų šeimos papildas. Dirbdavau pas ūkininkus – viską, ką užsidirbdavau, turėjau atiduoti jiems. Jeigu spėdavau pasislėpti kokią kapeiką pratyboms, tai spėdavau, o jeigu ne – tai ne. Buvau darbo jėga ir namie, ir visur kitur“, – sako Sandra.
Moteris pasakojo, kad namie jie augo trys vaikai, tačiau vienas broliukas mirė, tad liko Sandra ir jaunesnis brolis. Brolis, kalba ji, yra jos patėvio sūnus, tad berniuką tėvai mylėjo.
Palaikė tik svetimi
„Man skaudžiausia, kad visai negaudavau dėmesio. Mokykloje dėmesį gaudavau tik iš mokytojų – palaikė mane tik svetimi žmonės. Direktoriai, mokytojai net į namus važiuodavo ir spausdavo mamą, bet kas iš to. Aš nevažiuodavau į jokias ekskursijas, manęs neleisdavo. Buvau tik vienoje ekskursijoje, ir tai ją prispaudė mokytojai. Gražių žodžių ji man yra pasakiusi tik girta, o blaiva – ne“, – liūdnai kalbėjo moteris.
Sandra pasakoja, kad mamos niekada neklausdavusi, kodėl ji šitaip su ja elgiasi – ji sako esanti toks žmogus, kad viską į save sugerdavo ir niekam nieko nesakydavo. „Vakarais viena kampelyje išsiverkdavau, stengdavausi iš viso mamai su patėviu akyse nesimaišyti, kad jie manęs nematytų... Kiek kartų aš buvau visa sudaužyta, visa mėlyna buvau... O patėvis man nuolat prikaišiodavo, kad nesu jo dukra, o jis mane augina“, – pasakoja ji.
Moteris sako, kad, gyvendama tokiomis sąlygomis, ji norėjo kuo greičiau išeiti iš tų namų – tad 17-os ji jau gyveno pas savo vyrą.
„Kai aš išėjau, buvo katastrofa, man pasakė, kad, jei išeisiu, durys bus uždarytos. Nesigailiu, kad išėjau – dabar turiu puikią šeimą, turiu vaikus. Vaikai – gražiausias dalykas mano gyvenime. Džiaugiuosi, kad nesu panaši į mamą – myliu savo vaikus, o ir jie mane myli.
Kai turiu savo šeimą ir vaikus, man nebetrūksta mamos, tačiau noriu išgirsti, kodėl aš buvau tokia atstumta visąlaik, man tai svarbu iki šiol. Kodėl visada aš turėdavau kentėti?“ – laidoje „TV Pagalba“ dalinosi Sandra.
Kam ta tiesa
Sandros mama Danguolė, su dukra nesimačiusi jau pusantrų metų, atėjusi į laidos studiją pabučiavo savo atžalą, tačiau vėliau kalba pasisuko daug skaudesne linkme. „Nežinau, kodėl nesimatėm, gi nesipykom, nieko. Skambinau va prieš mėnesį. Bendraujame paprastai. Kodėl aš kalta, kad ji neatvažiuoja?“, – vis labiau pyko Danguolė.
Sandra mamos klausė, kodėl ji neateinanti aplankyti anūkų – nors ir neturi, ką atnešti, tačiau galėtų tiesiog dėmesį parodyti. Moteris taip pat prisiminė vieną baisų įvykį – kuomet, dar būdama mergaitė, ji apsinuodijo grybais, o mama nekreipė į tai dėmesio.
„Buvo išgertuvės, nebuvo, ką valgyti, tai užvalgiau sriubos su grybais. Į namus tuomet buvo atvažiavusi policija aiškintis dėl kitos situacijos – policijos pareigūnai, pamatę, kad aš visa susirietusi lovoje, su greitąja mane išvežė į Radviliškį“, – kalbėjo Sandra.
Danguolė tokios situacijos net neprisiminė ir nenorėjo kalbėti apie tuos laikus, kuomet Sandra buvo maža.
„Kam dabar čia ta tiesa? Tegu Sandra jos ir ieško jos, man tos tiesos nereikia. Aš apie savo vaikystę ir kiek aš kentėjau niekam nepasakojau ir niekam nežadu pasakoti“, – nurodė ji.
Psichologas Andrius Kaluginas nurodė, kad, greičiausiai, Danguolė jaučia nuoskaudą savo buvusiam vyrui, Sandros tėvui, dėl to ir mergaitės ji nemylėjusi. Danguolė taip ir nepanoro atvirai pasikalbėti su Sandra ar jos atsiprašyti, tačiau A. Kaluginas patarė moteriai pasilikti viltį, kad jų santykiai ateityje dar gali būti gražūs.
