LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Lietuvoje liepa – pačios gražiausios vasaros metas. Tiesa, kol kas gamta mūsų labai nelepino. Tik dabar, rodos, baigsis vėsos periodas, plūstelės šiluma, ir mes vėl pasijusime ten, apie ką buvome svajoję. Jau kitą savaitę žadamas tikras vasaros karštis, kurio laukėme ir bijomės, juk ne visi jam esame atsparūs ir pasiruošę, ypač dabar, po tokios vėsos.
Kai kas klausia, ar šis vėsos periodas ką nors reiškia, ar gamta viską darė turėdama savo planų. Sunku būtų atsakyti, nes pati vėsa – daugelio gamtos reiškinių išraiška, savotiškas rezultatas. Koks jis išėjo, pasakyti nėra paprasta. Kita vertus, gamtos ciklai randasi dėsningai, vėsa ar karštis, sausra ar lietūs – taip pat. Tačiau kiek jie truks, tą gali lemti tik pati gamta.
Visiems, jau išbandžiusiems šių metų atostogų malonumus, į akis krito iki pat liepos buvusi ramybė. Net ir vakare prie laužo atzvimbdavo tik keletas uodų. Kitais metais vasaros viduryje uodai neleisdavo jaustis patogiai. Buvo galvojama, kad po ilgai trukusio lietingo periodo uodų pagausės. Tačiau lietaus vandenys susigėrė dirvon ir naujų balučių neužpildė, taigi vietų veistis uodams neatsirado.
Tiesa, nors ir baigėsi upinių mašalų, kasmet pavasarį užaugančių pietų Lietuvoje, Nemune, skraidymo laikas, tačiau jų tebėra visur. Vakarop prie ežerų jie pradeda veltis į plaukus, leidžiasi ant atvirų veido vietų. Maži, įkyrūs, agresyvus, jie nebijo šakelės mosavimo, juos sunku nubaidyti. Iš kur šie mašalai? Jie tikrai ne iš pietų Lietuvos, o vietiniai, išsivystę čia pat, vandenyje, drėgname dirvožemyje. Priemonių jų gausai reguliuoti beveik nėra. Tačiau ar to reikia? Juk mašalai gyvena visai trumpai. Stojus sausiems, karštiems orams, jų tikrai taps mažiau.
Karščių pradžioje miškuose bus galima rasti nemažai grybų. Kol dirvožemis drėgnas, grybiena yra labai aktyvi. Jos vaisiakūniai – mūsų renkami grybai – auga ilgai, tačiau užaugę iš karto aptinkami vabzdžių. Surasti sveiką grybą dabar tikrai nelengva. Tačiau juk grybai, kaip ir kitos vasaros gėrybės, gamtos auginamos ne mums. Kiek rasime, tiek užteks – didysis grybavimo sezonas bus rugpjūčio gale.
Neskubėkime į miškus, dar palikime ramybėje žvėrių ir paukščių namus. Beje, dėl trikdymo žvėrys iš miškų vis dažniau patraukia į laukus, apsistoja pievose, krūmuose. Dabar dėl šių priežasčių jie daug intensyviau keliauja naktį, todėl, važiuodami tamsoje, būkime budrūs. Nežinia, kada į kelią išeis briedis, išbėgs šernai ar stirnos. Toks atsargumas apsaugos ir mus, ir gyvūnus.
