Džiugia žinia Vytauto Didžiojo karo muziejus pasidalino savo socialinių tinklų paskyroje.
Muziejų kviečia lankyti nemokamai
Pranešama, kad ketvirtadienį, lapkričio 23 dieną, muziejaus lankymas bus nemokamas, tad nepraleiskite progos.
„Lapkričio 23-ąją švenčiame Lietuvos kariuomenės įkūrimo 105-ąsias metines ir kviečiame Vytauto Didžiojo karo muziejų lankyti nemokamai“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Primename, kad Vytauto Didžiojo karo muziejus, įsikūręs Kaune, yra vienas seniausių Lietuvos muziejų.
Jis duris atvėrė 1921 m. vasario 16 d., iškilmingo atidarymo metu jį pašventino kunigas Jonas Mačiulis-Maironis.
1922 m. išleistas įsakymas kariuomenei, kuriame skelbiama, kad Karo muziejaus kūrimas yra bendras visos kariuomenės reikalas ir rūpestis. Kariuomenės dalių atstovams nurodyta atvykti į Karo muziejų ir aptarti tolesnį bendradarbiavimą renkant eksponatus Nepriklausomybės kovų ir kariuomenės istorijos tematika.
Muziejus pradėjo veikti XIX a. pabaigoje statytame mediniame pastate, 1936 m. vasario 16 d. iškilmingai perkeltas į naujuosius Muziejaus rūmus. Atidaryme dalyvavo Prezidentas Antanas Smetona, Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, arkivyskupas Juozapas Skvireckas, kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis, kiti garbūs svečiai.
Būtent šiame architektūros paveldo pastate, suprojektuotame architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Krikščiukaičio, Vytauto Didžiojo karo muziejus įsikūręs ir šiandien.
Muziejaus istorija
Įdomi ne tik muziejaus istorija, bet ypatingas ir jo kiemelis. Vieni žymiausių – Vytauto Didžiojo karo muziejaus įėjimą saugantys liūtai, į Kauną atkeliavę iš Astravo dvaro. Jie, užsakius grafui Jonui Tiškevičiui, iš ketaus išlieti Sankt Peterburge XIX amžiaus viduryje.
Pastačius naują Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą, grafo Tiškevičiaus sūnus Jonas Tiškevičius padovanojo liūtus muziejui.
Muziejaus istorijoje svarbus ir pirmosios bei antrosios sovietinių bei nacistinės okupacijų laikotarpis. Muziejus buvo priverstas sunaikinti okupacinių režimų ideologijai ir propagandai neparankius eksponatus, istorinius paminklus.
Okupacijų metais keitėsi ir Muziejaus pavadinimas: 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. Muziejus vadintas Kariškai-istoriniu, 1956–1990 m. – Kauno valstybiniu istorijos muziejumi, tik nacių okupacijos metais buvo išsaugotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas.
Nepaisant antrosios sovietinės okupacijos metais tęsiamo istorinių relikvijų naikinimo ir ideologinės propagandos, visuomenės akyse muziejus išliko nepriklausomos Lietuvos simboliu.
1988 m., prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, visuomenės pastangomis buvo atkurtas Muziejaus sodelis, darbuotojai išardė ideologizuotas, propagandines ekspozicijas ir pakeitė jas liudijančiomis lietuvių tautos ir kariuomenės tragediją Antrojo pasaulinio karo metais bei sovietinės okupacijos realybę.
1990 m. sausio 30 d. sugrąžintas senasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, o nuo 2006 m. sausio 1 d. Muziejus grįžo pas savo steigėją ir vėl tapo pavaldžia Krašto apsaugos ministerijai įstaiga.