Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie ypatingą dieną sutiko papasakoti Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas.
„Pelenų trečiadienis yra Gavėnios pradžios laikas, laikotarpis prieš Velykas, kuris persmelktas mūsų susikaupimo, pažvelgimo į save.
Kaip gražiai popiežius Pranciškus sakė – tai laikas, kada mes išeiname iš savo egoizmo ir pažvelgiame į šalia esantį žmogų“, – pokalbį pradėjo kunigas.
Pelenų trečiadienis žymi Gavėnios pradžią
Pirmoji diena po Užgavėnių svarbi tuo, kad nuo jos prasideda Velykų laukimo laikotarpis. Pasak M. Šlausto, tuomet labiausiai atkreipiamas dėmesys į Jėzaus kančią ir jo mirties prasmę.
Taip pat šios dienos metu yra laikomasi pasninko ir keliaujama į šventąsias mišias, kuriose vyksta ypatingos pamaldos su pelenų barstymo ceremonija.
„Šis pasninkas yra ne tik susilaikymas nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus, prabangaus maisto. Žinote, šiais laikais galime prisivalgyti prabangiausių jūros gėrybių ir sakyti, kad nevalgėme mėsos, tačiau tai būtų raidiškas, neatitinkantis pasninko reikšmės supratimas.
Tad mes šiek tiek turime pasiaukoti, kad labiau suprastumėme kitą, kad išeitume iš savo komforto zonos, mokėtume įvertinti dalykus, kurie yra mūsų gyvenime.
Taip pat per Pelenų dieną stengiamės dalyvauti bažnyčioje, kad kunigas pabarstytų mišių metu barstomais pelenais, primenančiais mums apie atgailą“, – pasakojo jis.
Kunigas tikino, kad kartais išgirsta apie atgailą įvairių nuomonių, teigiančių, kad tai – saviplaka ir savęs nuvertinimas, tačiau M. Šlaustas tai paneigė.
Pasak jo, iš atgailos galima pasimokyti to, kas iš tiesų naudinga ir supratus savo netobulumus, gebėti juos pakeisti.
„Kai kurie sakytų, kad tai saviplaka, nuvertinimas, kaltės ieškojimas, tačiau tai kaip tik yra pripažinimas, vedantis į priekį, nes jeigu aš nepripažįstu netobulumo gyvenime, gyvenu su meilės stoka ir tai tampa kasdienybe, tada nebegalima tobulėti. Mums atgaila yra vedanti į priekį, motyvuojanti“, – aiškino M. Šlaustas.
Pagrindinės pasninko taisyklės
Pasninkas – vienas iš svarbiausių Gavėnios laikotarpio aspektų, tad M. Šlaustas paaiškino, kada tiksliai jo reikėtų laikytis.
Pasak pašnekovo, pasninkas liudija apie tikinčiųjų supratimą, kokia svarbi buvo Jėzaus mirtis, pasiaukojant dėl visų išganymo.
„Pasninkas, kuris primenamas krikščionims, yra Pelenų trečiadienį ir kiekvienos savaitės penktadienį iš pagarbos, meilės ženklo Dievui už jo kančią. Kaip tikime, Jėzus mirė Didįjį Penktadienį, tad tai yra tokia išganymo diena už mūsų nuodėmes“, – pranešė jis.
Paklaustas, ar yra žmonių, kuriems pasninko metu yra taikomos išimtys, M. Šlaustas pasakojo, kad taip. Anot jo, svarbu į pasninką pažvelgti protingai ir jaučiantis prastai, sergant, nuo jo susilaikyti.
Taip pat jis pridėjo, kad svarbu ne tik pasninkauti, bet taip pat ir pasninko laiku sutaupytas lėšas paskirti tiems, kuriems jų reikia, taip parodant savo gerumą.
„Pasninkas taip pat turi būti protingas, nes sergantiems, sulaukusiems garbingo amžiaus žmonėms, besilaukiančioms moterims pasninkauti nereikėtų. Šie žmonės atleidžiami nuo pasninko, į viską reikia žiūrėti išmintingai, nes tai negali pakenkti mūsų sveikatai. Dievui nėra reikalinga sveikatos auka, nes tai iš jo duota malonė.
Mes raginame, kad tą dieną tas sutaupytas lėšas paaukotų labdarai. Tada pasninkas turėtų gilią prasmę, nes tai pagalba vargstančiam žmogui, prisidėjimas prie gerų darbų, nes jeigu šiaip sau pasninkauju ir varnelę gyvenime užsidedu, tai taip pat nebūtų visiškai teisinga. Turėtų turėti savyje kilnumą, pagalbą artimui, kitam“, – pasakojo pašnekovas.
Ragino įsikvėpti vilties
M. Šlaustas pokalbio pabaigoje ragino pažvelgti į Gavėnios laikotarpį rimčiau ir pasisemti iš jo išminties. Pasak pašnekovo, šis laikas skirtas apmąstymams.
„Šie bažnyčios metai yra bažnyčios jubiliejiniai metai. Vedamoji tema – vilties piligrimai, tad skatinčiau atsiriboti nuo pesimizmo, neužsidaryti, gyventi su viltimi“, – tikino jis.
Kunigas pridėjo, kad vertėtų susimąstyti ir apie šventuosius, iš kurių dauguma – pasauliečiai žmonės, gyvenę gyvenimą anksčiau ir sugebėję jame pasižymėti.
Pasak M. Šlausto, šventųjų gyvenimo analizė taip pat gali prisidėti prie vilties kiekvienam žmogui bei įkvėpimo gerus darbus pradėti daryti dabar:
„Ypatingai mes esame atitolę nuo įsigilinimo apie šventuosius. Juk daug pasauliečių tapo šventaisiais, tad svarbu pasigilinti, kas juos vedė į tą šventumą. Mums, kaip žmonėms, tai gali pasitarnauti, gali suteikti vilties dėl savo gyvenimo.
Didžioji dalis žmonių mano, kad aš jau šventumo nepasieksiu, matydami savo klaidas ir netobulumus, taip vengdami dvasinių praktikų, tačiau ir šventieji kovojo su savo netobulumais, bet įmanoma pasiekti šventumą arba tą savęs, Dievo vaiko, atskleidimą pačiam sau. Tokie pavyzdžiai turėtų įkvėpti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
