Iššūkiai mūsų psichologinei savijautai rudenį
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sezoniniai pokyčiai, ypač šaltuoju metų laiku, daro tiesioginę įtaką psichinei sveikatai bei padidina depresijos riziką. Dažniausiai tai pasireiškia rudens ir žiemos mėnesiais, kai gauname mažiau šviesos.
„Sezoniniai pokyčiai išties gali daryti didelę įtaką mūsų nervų sistemai. Visų pirma, ilgėjant tamsiajam paros laikui, sumažėja saulės šviesos, o tai tiesiogiai veikia melatonino ir seratonino gamybą smegenyse. Šios medžiagos yra svarbios nuotaikai reguliuoti ir energijos lygiui palaikyti, todėl gali sustiprėti nerimas ir nuovargis, taip pat suprastėti nuotaika ir miego kokybė“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Rudenį sugrįžtame prie senųjų savo klaidų
Vaistininkė pastebi, kad rudenį žmonės neretai sugrįžta prie senųjų, ne visuomet teigiamų įpročių, kurie ilgainiui gali pabloginti jų psichologinę ir emocinę sveikatą.
„Viena iš dažniausių klaidų – sumažėjęs fizinis aktyvumas. Po aktyvios vasaros arba dėl suprastėjusių orų daugelis nustoja sportuoti arba tai daro labai retai ir nereguliariai. Tai neigiamai veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir mūsų nervų sistemą, nes mankšta padeda reguliuoti streso hormonus ir gerina nuotaiką“, – pasakoja T. Gečienė.
Išsibalansavusi mityba – tai kita klaida, kurią įvardija vaistininkė. Anot jos, rudenį dažniau žmonės renkasi valgyti sunkesnį ir riebesnį maistą, valgo mažiau šviežių daržovių ir vaisių, kurie svarbūs mūsų nervų sistemai. Dėl to ilgainiui organizmui gali pritrūkti būtinų vitaminų ir mineralų, ypač magnio ir B grupės vitaminų, kurie prisideda prie normalios nervų sistemos būklės palaikymo.
„Dar viena ūmi problema – poilsio ignoravimas, pervargimas. Grįžus po vasaros atostogų dauguma žmonių skuba įsisukti į darbų sūkurį ir pamiršta poilsį, mylimus pomėgius, laiką sau bei neretai renkasi miegoti mažiau. Visa tai gali lemti išsekimą, stresą ir perdegimą“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė T. Gečienė.
Pataria, kaip pasirūpinti savo nervų sistema
„Kad rudenį išvengtume neigiamo poveikio nervų sistemai, svarbu puoselėti jai vertingus įpročius. Vienas svarbiausių – išlaikyti fizinį aktyvumą. Net ir šaltuoju metų laiku rekomenduojama rasti laiko pasivaikščiojimams lauke, ypač kai šviečia saulė, nes ji bet kuriuo metų laiku padeda mūsų organizmui pasisavinti vitaminą D“, – sako T. Gečienė.
Taip pat vaistininkė pataria rūpintis savo mityba. Įtraukite į maisto racioną daugiau vaisių, daržovių, riešutų, pilno grūdo produktų.
„Ir, žinoma, rudenį pasidarykite kraujo tyrimus, kad sužinotumėte, kokių vitaminų ir mineralų jūsų organizme yra pakankamai, o ko galbūt trūksta. Didelė tikimybė, kad šiuo sezonu jums gali pradėti trūkti vitamino D, magnio, omega-3 riebalų rūgščių bei B grupės vitaminų, ypač B6, B12 ir folio rūgšties. Laiku pastebėjus šių vitaminų trūkumą galima tinkamai pasirūpinti savo sveikata bei išsaugoti stiprią nervų sistemą visu šaltuoju sezonu“, – pataria vaistininkė T. Gečienė.
