Ieva kartu su šeima šiuo metu įsikūrė netoli Rietavo – 10 kilometrų iki šio miestelio, o šimtametę sodybą, kurią prieš keletą metų įsigijo kartu su vyru, supa žaliuojantys miškai, iš kurių sklinda tik paukščiukų čiulbėjimas ir visiška ramybė.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Paklausta apie tai, kodėl po šitiek metų gyvenimo svetur, dideliame mieste – Londone Ieva nusprendė grįžti į gimtinę atsako, kad visiems ateina toks laikas, kai jau metas grįžtas namo. „Atėjo ir mums laikas, kai supratome, kad jau reikia grįžti namo. Tuo labiau, kai atsiranda vaikai – pasikeičia viskas.
Vaikystė jiems Lietuvoje yra visiškai kitokia, čia vaikai daugiau savarankiški, o ten esi pririštas prie vaikų. Gimtojoje šalyje geriausia. Kai atėjo laikas dukrai pradėti lankyti mokyklą, tada turėjome su vyru rinktis – liekame Londone ar grįžtame čia. Manau niekada nesigailėsime savo pasirinkimo“, – šypsosi moteris.
Grįžti į gimtinę lėmė ne tik noras, kad vaikai augtų gamtos apsuptyje, gimtojoje žemėje, bet ir 2016 metais įsigyta šimtametė sodyba, pastatyta 1909 metais, netoli Rietavo miesto.
„Su vyru prieš maždaug 8 metus nusipirkome sodybą. Mes specialiai jos tikrai neieškojome, neturėjome net minčių, kad mums reikia sodybos, tačiau tėtis pamatė skelbimą internete, mums parodė sako: „Žiūrėkit, kokia sodyba parduodama, gal norit?“
Tuo metu sakiau, kad mums jos tikrai nereikia, tačiau vedini smalsumo ir lyg žinodami mes nuvažiavome jos apžiūrėti ir vos išvydę sodybą realybėje mes net negalvoję ją nusipirkome. Taip netikėtai tapome šios nuostabios sodybos savininkai.
Tai turėjo labai daug įtakos mūsų grįžimui. Mūsų pirminiai planai buvo, kad ją renovuosime nuomai, tačiau taip įsimylėjome sodybą, kad likome joje gyventi patys“, – apie meilę iš pirmo žvilgsnio sodybai kalba Ieva.
Planuose – namelių nuomai statymas
Kadangi sodybai jau daugiau nei šimtas metų, turbūt, ir renovacijai pinigų teko pakloti nemažai? Ieva teigia, kad kaip vyras sako: „Už tokią sumą jau būtų galima ir naują namą pastatyti“. Bet Ieva su vyru naujo namo nenorėjo. Norėjo, kad jų namai būtų pastatyti iš senų balkių, kad vidus būtų kitoks – ne iš gipso. Namo renovacija prasidėjo nuo pamatų.
„Vyras atnaujino viską, bet sunkiausia jam buvo šveisti balkius, tai buvo pats nemaloniausias darbas, o visa kita mokėmės ir darėme ne po vieną kartą, tol, kol pavyko, nes daugumą darbų darėme pirmą kartą gyvenime. Apskritai, visas naujinimas mums be galo patiko, buvo labai įdomu.
Didžiausia motyvacija buvo finišo laukimas, noras kuo greičiau išvysti paskutinį vaizdą, kaip viskas atrodys. Kadangi namelis jau atnaujintas, dabar mums liko sutvarkyti 6 hektarų aplinką. Laukia dar nemažai reikalų. Planuojame iškasti dar vieną tvenkinį. Kieme jau buvo vienas tvenkinys, kurį praplėtėme, tačiau norime dar vieno.
Taip pat turime projektų ir noro pasidalinti savo sodyba ne tik su draugais, bet ir su svečiais – statysime namukų nuomai. Norime pasidalinti ir su kitais šia ramybe ir mišku.
Pavasarį mūsų laukia ir namelių arkliams statymas. Pasodinome ir naują žolę – žiūrėsime pavasarį, kaip mums gavosi. Pasistatėme šiltnamį, auginsime visas daržoves, kokias tik įmanoma. Kai yra vietos, užsiauginti savo, tikrai nenorime praleisti šios galimybės. Savų daržovių ir skonis kitoks.
Dukrytė iš pradžių sakė, kad tikrai nevalgys mūsų augintų pomidorų, nes žinojo, kad dirvą tręšėme arklių mėšlu, tačiau kai pasirodė pirmasis pomidoras – pati pirma nubėgo, nusiskynė ir negalėjo atsistebėti puikiu jo skoniu“, – smagią istoriją papasakojo Ieva.
Moteris paklausta, kokius galėtų išskirti gyvenimo atokioje sodyboje pliusus, palyginus su gyvenimu Londone – mieste, kuriame gyvena maždaug 8 milijonai žmonių atsako, kad labiausiai ją žavi ramybė.
„Čia visiškai nėra triukšmo, o Londonas, kaip aš sakau, – yra didelė mišrainė. O čia gyveni vienas, pamatai pravažiuojantį automobilį ir svarstai, kas ten gali važiuoti.
Su amžiumi jau norisi tos ramybės. Mūsų labai daug draugų grįžo į Lietuvą. Londone liko vos keli, ir tie, kurie liko, jau taip pat nori grįžti“, – atvirauja Ieva.
