„Tąkart vedžiau nedidelę Šv. Valentino dienos diskoteką. Paprastai į tokius renginius rinkdavosi itin jauni žmonės, tačiau vis tiek nusprendžiau paprovokuoti publiką ir paklausinėti – galbūt kas nors meilės vakarą ketina pirštis, gal nedrįsta, tai galime visi plojimais pagelbėti. Tikėjausi, kad vienas kitas romantiškai nusiteikęs įsimylėjėlis bent ant kelio priklups ir prisieks amžiną meilę, bet iš tiesų minioje atsirado vaikinas, kuris kišenėje turėjo sužadėtuvių žiedą ir pasiskolinęs mikrofoną visų akivaizdoje pasipiršo. Po renginio jis man prisipažino, kad prašyti mylimosios rankos ketino jau pusę metų, bet aš jį įkvėpiau tai padaryti būtent tą vakarą. Tąkart supratau, kad vesti renginius – tai būti arti žmonių ir juos įkvėpti. Ši mintis mane „užvežė“ ir ėmiau vis labiau gilintis į renginių vedimą, lankyti įvairius mokymus, tobulintis ir tai darau iki šiol“, – pasakojo T. Grigaitis.
Ar Šv.Valentino diena renginių vedėjams yra toks pats darbymetis kaip Kalėdinis laikotarpis ar vasara? – paklausėme pašnekovo.
Nemanau, kad tai galima lyginti. Tiek vasara – vestuvių ar krikštynų metas, tiek Šv. Kalėdos yra laikotarpiai, kurie tęsiasi ne vieną dieną, todėl renginių gausa ir įvairovė, o tuo pačiu ir pasiruošimas yra didesnis. Šv. Valentino diena – trumpas blykstelėjimas žiemoje. Tai viena diena, kurią švenčia ne visi.
O kas Lietuvoje švenčia Šv. Valentino dieną?
Per dešimt metų Šv. Valentino diena gerokai pasikeitė. Anksčiau ji būdavo labiau įsimylėjėlių šventė. Šv. Valentiną poros minėdavo vakarą praleisdamos restorane, naktiniame klube ar namuose. Pastaruosius keletą metų stebiu tendenciją, kad ši diena tampa masiškesnė – ją mini draugų kompanijos, kolektyvai, kaimynai. Žmonės rado dar vieną progą pasakyti artimajam gerą žodį, atsipalaiduoti ir mielai tuo naudojasi. Tiek porelės, tiek vienišiai išeina į miestą. Itin populiarūs restoranai, tą vakarą siūlantys įdomią programą: protų mūšius meilės tema, spektaklius, filmų peržiūras, gyvą muziką ar kitas pramogas.
Ar pačiam Šv. Valentino dieną visada tenka dirbti?
Ne, ne visada. Kaip jau minėjau, kadangi Šv. Valentino diena yra vienos dienos šventė, labai priklauso nuo to, kokia tai savaitės diena – savaitgaliais žmonės labiau nusiteikę švęsti. Asmeniškai man paskutinė laisva Šv. Valentino diena man buvo prieš ketverius metus.
Pokalbio pradžioje minėjote sužadėtuves per Šv. Valentino dieną. Ar tai vis dar populiaru? O kaip su vestuvėmis, mergvakariais ir bernvakariais šią dieną?
Žinau, kad užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje gana populiaru meilės dieną švęsti mergvakarius ar bernvakarius, bet pati šventė – įsimylėjėlių diena – nurodo, kad tai yra porų šventė ir bent jau Lietuvoje švęsti ją atskirai nuo savo antrosios pusės nėra populiaru. O štai sužadėtuvės vasario 14-ąją tikriausiai niekada neišeis iš mados. Kaip ir vestuvės... Ypač aktyvūs jaunavedžiai tada, kai Šv. Valentino diena švenčiama ketvirtadienį, penktadienį arba šeštadienį.
O Jums asmeniškai Šv. Valentino diena – svarbi šventė?
Profesine prasme ji man tikrai svarbi, kaip ir kiekviena kita šventė. Kasmet ieškau naujovių, galvoju kuo nustebinti publiką, kaip įdomiai ir nebanaliai nešti meilės dienos žinutę. Žvelgiant per asmeninio gyvenimo prizmę – ši šventė man dar viena proga pasakyti visiems artimiesiems, kad juos myliu. Paprastai tokia ir būna mano Šv. Valentino diena: rytą atsikėlęs išgeriu puodelį kavos ir paskambinu patiems artimiausiems pasveikinti, pasakyti, kad juos myliu, o tada einu ruoštis vakarui – meilės dieną dirbti mylimą darbą irgi yra šventė.
