LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Vasarai įpusėjus, specialistai fiksuoja vabzdžių suaktyvėjimą. Alergologai įspėja, kad širšių, vapsvų ir bičių įkandimas gali būti labai pavojingas, reakcija į jį – nuo lengvo patinimo iki aptemusios sąmonės. „Blogiausia, jei išsivysto šokinė reakcija“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigia gydytoja alergologė Namira Vaičiulionienė.
Pasak jos, alerginės reakcijos į įkandimą yra labai įvairios. Jei yra lengva reakcija, vieta, į kurią įgelia vabzdys, tiesiog patinsta. „Gali būti dilgėlinės, bėrimai, jaučiamas skausmas, bet bendra savijauta nelabai kinta. Gali atsirasti baimė, jaudulys“, – sako gydytoja. Jei reakcija sunkesnė, žmogui gali pradėti spausti krūtinę, atsirasti dusulys, pilvo skausmai, žarnyno spazmai, žmogus gali pradėti vemti.
„Jei būna sunki reakcija į bitės įkandimą, atsiranda didžiulė mirties baimė. Žmogų kankina dusulys, jam temsta sąmonė, sunku kvėpuoti, atsiranda bendras silpnumas. Žinoma, blogiausia, jei išsivysto šokinė reakcija: krinta kraujospūdis, žmogus mėlynuoja, atsiranda traukuliai, nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis“, – teigia N. Vaičiulionienė. Tačiau ji priduria, kad tokios reakcijos priklauso ir nuo to, kaip žmogus reaguoja į įkandimą.
Ką daryti, jei matote, kad žmogui, su kuriuo esate, pasireiškia tokie simptomai? Anot N. Vaičiulionienės, reikia neišsigąsti, žmogų paguldyti, pakelti aukščiau kojas, kad jis nenualptų. Jei matyti spazmai, žmogus vemia, jį reikia paguldyti ant šono, kad žmogus neužspringtų savo skrandžio turiniu.
„Įkandimo vietą reikia skubiai apžiūrėti ir įsitikinti, ar nėra geluonies. Jei yra geluonies (ypač bitės), jokiu būdu negalima jo spausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų. Reikia tiesiog nubraukti nuo odos peiliu ar nagu, kad tik pašalintumėte geluonį. Reikia patepti vietą tuo, kas būna arčiausiai gamtoje, – gal muilo gabaliukas, gal česnako skiltelė, bet svarbiausia – dėti šaltį“, – pataria N. Vaičiulionienė.
Gydytojos teigimu, jei į vamzdžio įkandimą organizmas niekada nereagavo stipriai, adrenalino su savimi nešiotis tikrai nereikia. „Bet, jei buvo vienąkart stipresnė reakcija, tokie žmonės turi turėti šokinį rinkinį [...]. Jame turi būt sterilūs švirkštai, adrenalino, priešalerginių vaistų, geriausia – leidžiamų“, – teigia N. Vaičiulionienė. Tokiu atveju, anot jos, pirmoji pagalba būna staigi ir gera.
UAB „Dezinfa“ vyriausiasis biologas Liutauras Grigaliūnas sako, kad, jei netoli gyvenamosios vietos pastebėjote širšių lizdą, geriausia būtų išsikviest specializuotą įmonę, kuri saugiai jį iškels. „Ypač vidurvasarį ar dar vėlesniu laiku, kai kolonijos būna užaugusios, vabzdžių skaičius didelis, patiems šalinti lizdus – nesaugu“, – įspėja specialistas.
Paklaustas, kokiu būdu šalinami širšių lizdai, L. Grigaliūnas teigia, kad dažniausiai jie apruošiami insekticidais, o kai tampa nejudrūs, lizdas paprasčiausiai pašalinamas. „Viskas vykdoma laikantis saugumo reikalavimų, žmonių prašoma nebūti šalia. Specialistas atlieka pats viską“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.
