Apie tai, kaip jai pavyko, Raimonda pasakojo naujienų portalui tv3.lt.
„Man rašo žmonės ir klausia, ką gėriau, ar pasidariau skrandžio mažinimo operaciją. Noriu moterims, o gal net ir vyrams, pasakyti, kad nėra lengva, bet nėra ir taip sudėtinga. Viskas slypi mūsų galvose. Gražesnė išvaizda ir mažesnis drabužių dydis man tik yra papildomas apdovanojimas, lyginant su tuo, kaip pasikeitė mano emocinė, fizinė būklė“, – pasakojimą pradeda Raimonda.
Moteris sako, kad tikriausiai dėl jos nuolatinio persivalgymo, kurį lėmė depresija ir sunkus gyvenimas, ji pasiekė 113 kg svorį. Iš tiesų Raimondos kova su antsvoriu truko 10 metų, tačiau tik po 9 metų bandymų pagaliau pavyko rasti tai, kas padėjo įsikibti į šį norą ir nepaleisti:
„Buvau prisipirkusi visokių Lietuvos ir Anglijos žvaigždžių, ir ne žvaigždžių planų. Lygindavau, kuris geresnis. Vėliau supratau, kad nesvarbu, kuris tas planas yra geresnis, jeigu tu jo vis tiek nesilaikysi. Pirmas žingsnis yra tiesiog patikėti savimi. Vieną dieną aš tiesiog labai patikėjau savimi ir tai padariau.
Visą laiką šeimoje sakydavo, kad be reikalo vis švaistau pinigus, nes pradėdavau ir vis mesdavau. Kažkodėl kiekvieną kartą vis turėdavau įsitikinimą, kad tai bus paskutinis kartas, todėl reikia vis bandyti ir vienas iš tų kartų tikrai bus paskutinis. Aš pati pirkau ir visokias tabletes, bet vėliau suprasdavau, kad su jomis nieko gero nebus“.
Viena dieną nusprendė, kad užteks
„Aš pavargau nuo savęs, nuo buvimo su savimi, nuo tokios, kokia buvau. Po gimtadienio praeitais metais susitariau, kad treneris išmokys mane valgyti, tai yra, pasakys visus macro (naudingas medžiagas) ir kalorijas, o aš pati susidėliosiu, ką ir kada valgysiu. Tai buvo pats geriausias dalykas.
Iš pradžių laikiausi jo nurodyto plano, vėliau nebe. Bet vieną dieną atsistojau prieš veidrodį ir pasižiūrėjusi į save nusprendžiau, kad negaliu būti tokia savanaudė ir rizikuoti savo sveikata, nes jeigu kas nors man atsitiktų, mano du vaikai liks be mamos. Įskaudinčiau savo vaikus.
Tą dieną ir pradėjau. Man rodos, buvo trečiadienis. Nusprendžiau nelaukti nei pirmadienio, nei kito mėnesio. Galvojau, kad negalima taip – sau nepatinku, bet vis tiek kemšu ir toliau“, – sako Raimonda.
Nors moteris ir neturėjo sveikatos problemų, kurias būtų sukėlęs antsvoris, tačiau ji vis bijojo, kad tas papildomas svoris gali pakenkti jos sveikatai. Vienintelis rimtesnis sveikatos sutrikimas buvo nervinė migrena, kuri, laimei, mažėjo kartu su svoriu. Dabar, kai Raimonda atsikratė 37kg, migrena pasitaiko vis rečiau.
Turėjo viziją
Visus nuo metus nuo 2020-ųjų sausio mėnesio ji tikslingai ėjo savo tikslo link. Nors iš pradžių ir buvo sunku, tačiau dabar jai atrodo, kad taip visą gyvenimą ir buvo.
„Supratau, kad turiu daryti ne dėl kažko, o dėl savęs. Tikėti savimi. Aš turėjau viziją, kaip atrodysiu, kaip jausiuosi, tai ir vedė mane į priekį.
Su valgymu man buvo taip pat, kaip alkoholikui ar narkomanui, supratau, kad tiesiog daugiau taip nebegaliu, nes esu dugne. Persivalgymas man buvo priklausomybė. Pavargau būti ir depresuota, nepatenkinta ir visada verkšlenanti“, – sako Raimonda.
Gyvenimas nelepino
Raimonda prisimena, kad paauglystėje ji neturėjo jokių problemų dėl svorio. Ji pastojo jauna – būdama 17 metų, tačiau ir tai svorio nepridėjo. Vėliau moteris su vyru ir dukrele emigravo į Angliją ir čia jos svorio ir emocinė situacija ėmė blogėti:
„Atsikėlusi į Angliją aš kėliau 70kg ir laikiau save labai stambia. Pradėjau dirbti naktimis ir per pusmetį priaugau 14 kilogramų. Naktį, po darbo, su kolege nuvažiuodavome į „McDonald“ ir prisipirkdavome burgerių, ledų.
Vyras vartojo narkotikus. Vėliau gimė sūnus. Bandžiau vyrą gelbėti, nes jis mano vaikų tėtis, mano pirmoji meilė. Taip 9 metus su juo „žaidžiau“. Pati sirgau depresija, bet bandžiau jį išgelbėti nuo narkotikų, taip negelbėdama pati savęs. Aukoju save, nes šeimoje irgi dirbau tik viena.
2015 metais netekau sesers. Tai mane dar labiau paveikė. Lankiausi pas psichologus, bet po vizito jausdavausi labai silpna, todėl nusprendžiau nebesilankyti.
Todėl visas tas emocijas ir užvalgydavau. Visą savo liūdesį ir džiaugsmą skandindavau maiste. Neįsivaizdavau, kaip tokiomis akimirkomis kiti žmonės gali nevalgyti. Ir dabar susinervinusi tiesiu ranką į šaldytuvą“.
Raimonda savo liūdesį mėgdavo malšinti ir saldumynais. Būdavo taip, kad atsikėlusi ryte net drebėdavo, kaip norisi šokolado.
„Prie lovos ant spintelės visada būdavau pasidėjusi plytelę šokolado. Galėdavau dvi „Raffaello“ dėžutes iškart suvalgyti ir man širdis neapsalsdavo. Visi tik stebėdavosi, kaip aš taip galiu. Negalėjau gyventi be kebabų, traškučių ar kito greito maisto“, – prisimena moteris.
Svarbu nepamesti kelio
Pradėjusi mesti svorį Raimonda jau mažiau nei po mėnesio pastebėjo pirmuosius pokyčius – o jie ir buvo ganėtinai ryškūs, nes per pirmąjį mėnesį ji palengvėjo 7 kg.
„Darbe per pietų pertraukai skirtą valandą aš bėgdavau pabėgioti arba šokinėdavau ant laiptukų. Žymiai pagerėjo ir mano emocinė būklė“, – džiaugiasi ji.
Kelis mėnesius laikytis naujo režimo sekėsi gerai, bet entuziazmas prislopo gegužę, tačiau po mėnesio viskas stojo į savo vėžes:
„Buvau pasidavusi, o gal ir pavargusi nuo visko. Kiekvieną dieną bėgiodavau darbe, o grįžus į namus darydavau dar vieną treniruotę. Tikriausiai perspaudžiau save. Gegužę nei priaugau, nei numečiau svorio.
Birželį pradėjau sportuoti profesionaliai. Rugpjūtį vėl nieko nedariau. Tada vėl nuo rugsėjo iki lapkričio sportavau, o gruodį vėl buvau sustojusi. Taip maždaug kas tris mėnesius ta pertrauka atsiranda, bet manau, kad tai normalu“.
Raimonda pabrėžia, kad turint didelį antsvorį lengva pajausti pirmus ir pakankamai gerus rezultatus, tačiau vėliau darosi vis sunkiau numesti kilogramus. Tada prasideda naujas etapas:
„Svarbu prisiminti, kad jeigu numetei tik 100 gramų, tai reikia jais džiaugtis, nes vis tiek numetei tą svorį. Reikia žinoti, kaip save kontroliuoti. Man atrodo, kad svorio metimas nėra tik svorio metimas, čia yra ir nemažai psichologijos. Turi būti ir disciplina. Pavyzdžiui, tu juk nenustoji eiti į darbą, nes tau nesiseka vieną ar kelias dienas. Taip ir čia, negali sustoti ir mesti dėl vienos nesėkmingos dienos, jeigu nori džiaugtis rezultatais“, – sako ji.
Svajoja tapti trenere
Moteris juokiasi, kad numetus tiek daug svorio per pandemiją, dar neturėjo galimybės apsilankyti fizinėje parduotuvėje ir pirkti drabužius, kuriuos norėtų, o ne tuos, į kuriuos tilptų. Laimei, čia pagelbėjo jos draugė, kuri turėjo jau nebenešiojamų savo drabužių.
Nors jie Raimondai nepriglunda kaip pirštinė, tačiau tai ne bėda – netekus tiek svorio ant pilvo susikaupė papildoma oda, kurią bus galima pašalinti tik chirurginės operacijos metu.
Tačiau moteris dėl to neišgyvena ir mėgaujasi savo nauja išvaizda ir naujomis mintimis. Dabar ji stengiasi padėti ir kitiems žmonėms pasiekti norimų rezultatų.
„Mano svorio metimo kelionės pradžioje pažįstami prašydavo patarti, ką jiems daryti, bet visada sakydavau, kad negaliu jiems niekuo padėti, kol pati nepadėsiu sau.
Turiu susikūrus mažą moterų „Messenger“ grupę, kur nemokamai dalinuosi patarimais, ką valgyti, kaip gyventi draugiškai su tuo maistu, kartu ir pasportuojame per „Zoom“. Labai džiaugiuosi tuo. Noriu bent vieną žmogų motyvuoti siekti pokyčių“, – šypsosi ji.
Taip pat Raimonda svajoja vieną dieną tapti trenere ir lydėti žmones visos jų svorio metimo kelionės metu. O dabar moteris, kol negali išpildyti šios savo svajonės, po daugybės metų vėl ėmė skaityti knygas ir klausyti paskaitas žmonių, kurie moko laimę rasti mažuose dalykuose, kaip savimi patikėti, kaip neužsibrėžti sau ribų.
