Kapinėse susidarančių atliekų kiekį padėtų sumažinti saikinga kapaviečių puošyba ir tinkamai rūšiuojamos atliekos.
Atliekų kiekiai gerokai išauga
Kaip komentavo minėtos aplinkotvarkos bendrovės teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė, atliekų tvarkytojų kalendoriuje, likus trims savaitėms iki Vėlinių, ir po jų – pats darbymetis. Prie dalies intensyviausiai sostinėje lankomų kapinių jau pastatyta daugiau 1,1 kubinių metrų mišrių atliekų konteinerių.
Likus savaitei iki Vėlinių atliekos bus vežamos kasdien, lapkričio 1–2 dienomis atliekų tvarkytojai konteinerius tuštins naktimis, nes artimųjų kapus lankančių žmonių srautai – didžiuliai, dėl intensyvaus žmonių judėjimo ir automobilių eismo šiukšliavežės negali privažiuoti prie konteinerių.
Tiesa, nors konteineriai aptarnaujami dažnesniu nei įprasta grafiku, Vėlinių laikotarpiu jie vis tiek pripildomi kur kas greičiau, todėl, atkreipė dėmesį pašnekovė, labai svarbu pasirūpinti tinkamu atliekų rūšiavimu, skelbiama pranešime spaudai.
Daugiausia kapinėse susidaro mišrių, žaliųjų, stiklo ir plastiko pakuočių atliekų. Skaičiuojama, jog Vėlinių laikotarpiu, lyginant su kitais mėnesiais, kapinėse atliekų skaičius išauga maždaug 6–8 kartus.
Priminė svarbiausias taisykles
Svarbu nepamiršti, kad atliekas reikia rūšiuoti ne tik namuose, bet ir kapinėse. Šalia kiekvienų kapinių galima rasti mišrių atliekų konteinerį, specialią vietą nurautoms ar surinktoms gyvoms gėlėms, šakelėms ar lapams – tam gali būti palikti didmaišiai, pastatytas žaliųjų atliekų konteineris arba įrengtos atitvertos aikštelės.
Antrinėms žaliavoms, tokioms kaip stiklo ar plastiko indeliai, žvakių įdėklai, šalia kapinių pastatyti atliekų rūšiavimo konteineriai.
Nors vis daugiau žmonių, lankančių artimųjų kapus, rūšiuoja atsakingai: pakuotes meta į joms skirtus rūšiavimo konteinerius, žaliąsias atliekas – į didmaišius, specialius konteinerius ar įrengtas atitvertas aikšteles, pastarosiose vis dar atsiduria ne tik sugrėbti lapai, nudžiūvusios ar nuvytusios gėlės, šakelės ar spygliai, bet ir dirbtinės gėlės, žvakių įdėklai ar plastiko maišeliai.
Šios atliekos užteršia žaliųjų atliekų konteinerį, todėl jas paversti kompostu tampa kur kas sudėtingiau arba apskritai neįmanoma.
Išrautos gėlės, sugrėbti lapai ar šakelės vis dar keliauja į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis – konteineriai greitai prisipildo, žaliosios atliekos skleidžia nemalonų kvapą. Dar blogiau, jei žaliosios atliekos paliekamos pakuočių konteineriuose: užteršia popieriaus, plastiko ar stiklo atliekas – jų tampa neįmanoma perdirbti.
Rūšiuojant kapinių žvakes, reikėtų atskirti jų dalis: pašalinus vaško likučius, stiklines žvakides mesti į stiklo konteinerį, plastikinius ir metalinius dangtelius, padėkliukus, plastikinius indelius – į plastiko pakuočių konteinerį.
„Tinkamai sutvarkyti ir išrūšiuoti kapinėse susidarančias atliekas – visapusiškai naudinga: šalia kapinių konteineriai nebus prigrūsti atliekų, neskleis nemalonių kvapų ir aplinka atrodys estetiškai. Atliekų tvarkytojų surinktos žaliosios atliekos bus pristatytos kompostuoti, antrinės – perdirbti, o buitinės nuvežtos mechaniškai ir biologiškai apdoroti gamyklose“, – paaiškino D. Lubė.
Pagarbiai ekolainas.
