Štai, kokius darbus dabar reikėtų atlikti:
Saugiai suneškite daržoves
Rugpjūtis daržininkams – intensyvus daržovių konservavimo ir raugimo laikas. Į rūsius nešamas šių metų daržovių ir vaisių derlius. Prieš prikraunant rūsį būtina įsitikinti, kad patalpos tam tinkamai paruoštos, todėl kasmet jas išvalyti turėtų tapti įprasta rutina.
Pasirodo, 20–40 proc. saugomų daržovių sugenda dėl kelių priežasčių: prastos laikomų daržovių kokybės, nuo praėjusio sezono likusių ligų ir užkratų šaltinių, netinkamos temperatūros, santykinio oro drėgnio ir kt.
Geriau išsilaiko daržovės, kurios nebuvo toli transportuojamos ar kaip nors pažeistos. Sandėliuose pageidautina pastovi temperatūra ir oro drėgnumas, bet šios sąlygos kiekvienai daržovių rūšiai yra skirtingos.
Išvėdinkite, dezinfekuokite rūsį
Geriausia rūsį dezinfekuoti pavasarį. Tačiau jeigu nesuspėjote, tai padarykite iki nešdami pirmąsias gėrybes.
Sienas galima balinti kalkėmis arba išpurkšti chlorkalkėmis ir kitomis namų buičiai tinkamomis priemonėmis, turinčiomis chloro. Taip pat tinka ir dezinfekcinis skystis, kurį per pastaruosius metus įpratome naudoti rankoms.
Paviršiams plauti, valyti galite rinktis ūkišką ar įprastą muilą. Vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų – daržovių ar vaisių laikymo lentynas kruopščiai išvalyti su soda arba didesnės koncentracijos kalio permanganato tirpalu. Jeigu sienose ar grindyse yra įsimetęs pelėsis, rinkitės specialias antipelėsines priemones.
Išraukite augalines liekanas
Dar daugelyje mūsų šiltnamių dera pomidorų ar žaliųjų daržovių derlius. Tačiau tie, kas jau raško paskutinius pomidorus ir daugiau derliaus neplanuoja, gali šiltnamį pradėti ruošti žiemojimo sezonui. Specialistai sako, kad šiltnamyje bus mažiau ligų ir kenkėjų, jei jį tvarkysite jau dabar.
Pirmiausia su šaknimis reikėtų išrauti pomidorus, agurkus ir kitus augintus augalus. Jeigu augalai nebuvo užsikrėtę ligomis, kenkėjais, jų liekanas galima kompostuoti.
Taip pat nepalikite piktžolių – jas raukite ir išneškite iš šiltnamio. Šalinant augalų likučius, išsineša nemažai ir žemių. Papildyti dirvožemį naudingomis medžiagomis galite ir berdami durpių komposto mišinius specialiai šiltnamiams.
Sėkite sideratinius augalus
Dirvožemį šiltnamyje nuolat gerinti būtina dėl paprastos priežasties. Šiltnamyje metai iš metų dažniausiai auginamos tos pačios kultūros: agurkai, pomidorai, paprikos ir kitos šilumą mėgstančios daržovės, todėl sėjomaina paprastai netaikoma. Jos naudoja tas pačias maisto medžiagas, jas puola tie patys kenkėjai, tos pačios ligos.
Pašalinę augalų liekanas, žemę sukaskite, supurenkite. Kad į dirvą grįžtų reikalingos maisto medžiagos, šiltnamyje galima pasėti greitai dygstančius augalus, pavyzdžiui, baltąsias garstyčias.
Jos vadinamos žaliosiomis trąšomis ne be reikalo. Taip žemę papildysite organinėmis medžiagomis, nes per visą sezoną augalai nemažai iš dirvos pasisavino medžiagų.
Garstyčios į dirvožemį išskiria medžiagas, kurios užkerta kelią įvairių ligų pradams. Kuo greičiau garstyčias pasėsite, tuo bus geriau. Joms išstypus, dar iki žydėjimo, garstyčias sukaskite, sumaišykite su dirva. Tai geriausia padaryti lapkritį.
Šiltnamio dirvą taip pat galite papildyti ir kita organine medžiaga – mėšlu. Geriausia jeigu jis būtų kompostuotas, perpuvęs. Toks mėšlas geriau už šviežią, nes daug mažesnė rizika, kad puvimo metu liko pavojingų patogenų.
Be to, jis nebe toks agresyvus, todėl tinka naudoti tiek rudenį, tiek pavasarį ir nereikia baimintis, kad bus nudegintos augalų šaknys.
Mėšlas toks pat vertingas kaip ir kompleksinės mineralinės trąšos, jis turi azoto, fosforo ir kalio. Be to, yra natūralios kilmės, todėl ne tik papildo dirvožemį augalams reikalingomis maisto medžiagomis, bet jį tarsi „užkuria“ ir suaktyvina visą mikroflorą.
Svarbu ir tai, kad maisto medžiagas į dirvožemį mėšlas atiduoda pamažu, todėl ir efektas išlieka ilgiau.
Išvalykite šiltnamį, nuvalykite įrankius
Jei sideratinių augalų sėti neplanuojate, verta papildyti šiltnamio žemę kompostu. Geriausia įterpti tą, kurį pasigaminote patys iš savo daržo ir sodo atliekų.
Puikiai tinka sliekų pagamintas biohumusas, jis natūralus, gausus maisto medžiagų, mikroorganizmų, tai geriausia ir ekologiškiausia trąša nualintai šiltnamio žemei.
Stiklinį ar polikarbonatinį šiltnamį kruopščiai išplaukite. Ūkišku muilu nušveiskite sienas, kraštus, laikančiąsias konstrukcijas. Taip pat iš šiltnamio išneškite visus įrankius, vazonus, lovelius, kurie turėjo tiesioginį sąlytį su augintais augalais. Juos kruopščiai nuplaukite muiluotu vandeniu.
Pasirūpinkite ir vejapjovės švara
Nors vejapjovių reikės iki pat spalio pabaigos, rudenį, prieš jas sandėliuodami, pasirūpinkite, kad nuo jų būtų nuvalyti žolių likučiai. Vejapjoves patariama nuplauti vandens srove, nes jų korpusuose prisikaupia senų žolių, kurios išskiria rūgštį, skatinančią metalinio korpuso koroziją.
Tada įrenginį nusausinkite, patartina naudoti specialų purškiamą tepalą, apsaugantį nuo rūdijimo. Jei vejapjovė turi plastikinį korpusą, pakaks ją nuplauti vandeniu.
Internete galima rasti patarimų, kad sodo technikai valyti ir prižiūrėti gali būti naudojamas skiestas baliklis. Tačiau ši priemonė nėra labai gera ir rezultatas gali būti atvirkštinis – tokie skysčiai įrenginį gali sugadinti. Sodo technikoje yra nemažai iš plastiko, metalo ir gumos pagamintų medžiagų.
Jei naudojamas valiklis labai agresyvus ir ėsdinantis, jis gali pažeisti tam tikras detales. Tą akimirką pažeidimo gal ir nesimatys, bet ilgainiui agresyvi chemija gali suaktyvinti koroziją. Valiklis per tarpus gali patekti prie vejapjovės viduje esančių sandarinančių dalių ar riebokšlių ir juos tiesiog sugraužti. Todėl valyti ir dezinfekuoti reikia atsargiai.
Surinkite obuolius
Sunku rasti sodybą, kurioje nebūtų bent vienos obels. Obuolius specialistai rekomenduoja surinkti, nepalikti jų gulėti ant žemės. Nukritę, pūvantys obuoliai gali pritraukti kenkėjų, o kartais sudaryti palankią terpę grybelinėms infekcijoms plisti.
Jeigu buvo auginti be augalų apsaugos priemonių, natūraliai, obuoliai gali tapti komposto dalimi. Tačiau juos reikėtų laikyti uždarytus. Atvirai laikomi nukritę obuoliai pritraukia musių, vapsvų, todėl po atviru dangumi vaisių laikyti nereikėtų.
Nukritusius obuolius patariama rinkti nuolat, kas 2–3 dienas. Laikant komposte, obuoliai dedami į duobę, užpilami 10–20 cm žolės. Galima užpilti nestoru sluoksniu žemių.
Duobes pasiruoškite iš anksto
Pavasarį, bundant gamtai, vos spėjame suktis sode, kieme, darže. Todėl kuo daugiau darbų pasistenkite atlikti rudenį. Jei esate numatę pasisodinti naujų vaismedžių, paruoškite duobes iš rudens.
Tam tereikia iškasti 50 x 70 cm dydžio duobę ir į ją sumesti apverstą velėną. Kiek vėliau žemes sumaišykite su kompostinėmis žemėmis ir palikite iki pavasario. Žemės duobėje nusės natūraliai.
Patyrę sodininkai šį metodą taiko dėl paprastos priežasties: pavasarį dažnai per skubėjimą augalai pasodinami per giliai. Be to, ankstyvą pavasarį vyrauja neprognozuojami orai: vieną dieną šviečia saulė, kitą dieną sninga. Taigi kol mus lepina išties puikus rudeniškas oras, naudinga atlikti kuo daugiau sodo darbų rudenį, kad vėliau, išaušus pavasariui, nereikėtų sukti galvos, kaip suspėti padaryti viską.
Tačiau vertėtų nepamiršti, kad nemažą dalį vaiskrūmių ir vaismedžių rekomenduojama sodinti rudenį. Rugsėjis, ypač antroji jo pusė, tinka uogakrūmiams, dekoratyviniams krūmams, spygliuočių krūmeliams sodinti ir persodinti.
Rugsėjo pradžia – puikus metas gėlynus atnaujinti svogūninėmis gėlėmis
Rugsėjo pradžia – puikus metas gėlynus atnaujinti svogūninėmis gėlėmis. Mėnesio pradžioje pirmiausia sodinamos smulkiasvogūnės gėlės, tokios kaip žydrės, krokai. Vienoje vietoje jos gali augti iki penkerių metų.
Pasodinę nepamirškite pamulčiuoti durpėmis, nes mulčias apsaugo dirvą nuo šalčio, padeda išsaugoti drėgmę. O mėnesio paskutinę dekadą sodinkite tulpes, narcizus, hiacintus, margutes, vilkdalgius ar kitas svogūnines gėles pavasario gėlynui.
Taip pat nepamirškite apkarpyti peržydėjusių daugiamečių gėlių žiedų. Po pirmųjų šalnų iškaskite kardelius, galtonijas, kanas, gumbines begonijas ar jurginus.
Rugsėjį galima sodinti ir persodinti jaunus spygliuočius, bet būtina juos visus reguliariai laistyti. Taip pat galima genėti spygliuočių gyvatvores – karpykite augalus taip, kad liktų pakankamai žaliosios masės fotosintezei. Jei iškirpsite per daug šakų, spygliuotį galite pražudyti.
Pirmasis rudens mėnuo – palankus metas norintiems pasisodinti vijoklinių augalų, vynuogių, kultūrinių lazdynų. Tuo metu pasodinti augalai spėja prigyti, o prigiję geriau žiemoja. Žiemai nepamirškite pamulčiuoti – taip apsaugosite pasodintus augalus nuo šalčio.
Rudenį iki šalnų taip pat galite pasėti veją arba atsėti nuo sausros nukentėjusius plotus. Pasėtus plotus palaistykite.
Iš anksto pasiruoškite tinkamai sandėliuoti daržoves
Autorė: Monika Kazlauskaitė
