Atvėsus orams imkite lapinių kopūstų, burokėlių, porų, morkų, salierų, petražolių, gelteklių ir pastarnokų derlių. Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių, surinkite augalines atliekas, jas sukraukite į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskite. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti.
Vis dar tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti. Kol užšals, jie turi gerai įsišaknyti – tam reikia iki 50 dienų. Pavėlavus sodini, skiltelės lėčiau šaknijasi ir suželia. Tam, kad česnakai augtų gerai, į dirvą įterpkite kompostuoto arklių mėšlo.
Jei norite pavasarį anksčiau imti ankstyvųjų daržovių derlių, galite jas pasėti prieš pat užšąlant dirvai. Taip galite užsiauginti šių daržovių: petražolių, krapų, salotų, morkų, kalendrų, špinatų. Sėjai lysves paruoškite iš anksto: išrėžkite griovelius ir sėkite tik tada, kai jau ims šalti žemė. Pasėtas sėklas grioveliuose užžerkite durpėmis arba lengvomis žemėmis.
Išvalykite ir pasiruoškite šiltnamį: išraukite likusius augalus ir piktžoles, perkaskite žemę. Taip pat atlikite šiltnamio dezinfekciją ir dezinsekciją. Populiariausi būdai tai padaryti – fumigacija (nuodingų dūmų paskleidimas) ir plovimas (purškimas) augalų apsaugos priemonėmis, mikroelementinėmis trąšomis, botaniniais ekstraktais ir augalų ištraukomis (ekologinis būdas).
Darbai sode
Spalio mėnesį vienas pagrindinių darbų sode – lapų grėbimas. Sugrėbę ir pašalinę lapus, sumažinsite grybinių ligų ir kenkėjų plitimą sode, išsaugosite sveiką ir dekoratyvią veją.
Baigiamas rinkti ir doroti vaismedžių derlius. Skinkite tik sausomis dienomis ir nepalikite kyboti pavienių supuvusių vaisių, nes jie – ligų šaltinis. Nuskynę derlių, sutvarkykite pomedžius ir išpjaukite išlūžusias bei nudžiūvusias šakas, taip pat rekomenduojama nubalinti kamienus ir storąsias šakas – taip apsaugosite vaismedžių žievę nuo kenkėjų ir temperatūrinių svyravimų paskatintų žievės plyšimų.
Rudenį pasodinti vaismedžių sodinukai geriau prigyja ir pavasarį greičiau išsprogsta. Iš duobės iškastą žemę papildykite organiniu kompostu. Augalus sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip augo ir medelyne – iki šaknų kaklelio, išskyrus vyšnias, trešnes ir slyvas, skiepytas į kaukazines slyvas. Pasodinus giliau – išleis mažiau šakninių atžalų.
Kad žolė gerai žiemotų, apie spalio vidurį paskutinį kartą ją nupjauname. Kartu išrauname išdygusias piktžoles.
Darbai gėlyne
Spalį baigiamos sodinti tulpės, narcizai, hiacintai ir kitos svogūninės gėlės. Auksinė svogūninių gėlių sodinimo taisyklė: jei sodinama lengvoje dirvoje, sodinti reikia trijų svogūnėlių aukščio gylyje, jei sunkesnėje – dviejų. Neužmirškite patikrinti, ar netrūksta drėgmės. Spalį kasami kardeliai, galtonijos, montbretės. Ruošiamos pražydinti svogūninės gėlės, jas sodinant į vazonėlius ir kitas dekoratyvias talpas.
Iki pat mėnesio vidurio tinkamas metas sodinti rožes. Jas sodinkite taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5 cm po žeme. Rožės šaknis leidžia giliai, todėl duobė turi būti ne mažiau 60 cm gylio. Pasodinę gerai paliekite ir jokiu būdu netręškite.
Per žiemą nepalikite rožių krūmų su lapais ir žiedų pumpurais, būtinai juos pašalinkite. Uždengus tokias šakas, jos pašąla ir pradeda pūti. Nupjaukite senus nužydėjusių gėlių stiebus ir lapus, sutvarkykite ir paruoškite žiemoti gėlynus. Juos nupjaukite, nes nudžiūvusiose antžeminėse augalų dalyse kaupiasi ligų sukėlėjai, kenkėjai, o šaltesniu metų laiku suaktyvėja grybinės ligos.
